Rugsėjo 22-oji, pirmoji Šventojo Tėvo vizito diena, prasidėjo susitikimu S. Daukanto aikštėje su LR Prezidente Dalia Grybauskaite ir valdžios bei pilietinės visuomenės atstovais, diplomatinio korpuso nariais. Šio renginio metu Popiežius susirinkusiesiems pasakė:
„Tai, kad šią piligrimystę po Baltijos šalis pradedu Lietuvoje, kuri, kaip mėgdavo sakyti šventasis Jonas Paulius II, yra „tyli karštos meilės tikėjimo laisvei liudytoja“ mane be galo džiugina ir teikia vilties.“
Po susitikimo Katalikų Bažnyčios vadovas vyko į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią ir joje meldėsi rožinio dalį. Maldoje drauge dalyvavo Aušros Vartų gatvėje susirinkusios daugiavaikės, vaikus globojančios ar juos įvaikinusios šeimos, našlaičiai ir ligoniai. Popiežius Pranciškus prie Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo padėjo dovaną – auksinį rožinį, palaimino naują Švč. Mergelės Marijos karūną ir 2 000 susirinkusiųjų, kuriems tarė:
„Ši Motina […] yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, ji mato tai, ko labai dažnai net mes patys nepajėgiame suvokti: ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse. […] Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris mums suteikia galimybę sutikti Dievą.“
Nuo Aušros Vartų papamobiliu Šventasis Tėvas vyko į Katedros aikštę, kurioje jo laukė apie 60 tūkstančių jaunų žmonių. Pirmiausia Popiežius Pranciškus klausėsi jaunimo liudijimų, o paskui kreipėsi ir drąsino sakydamas:
„Sekti Jėzumi – tai uždegantis nuotykis, kuris suteikia mūsų gyvenimui prasmę, leidžia mums pasijusti bendruomenės dalimi. […] Mielas jaunime, tikrai verta sekti Kristumi, nebijokime dalyvauti revoliucijoje, į kurią jis kviečia, – švelnumo revoliucijoje.“ Ragino nepasiduoti „pagundai susikoncentruoti į save, tapti egoistais ar lengvabūdžiais skausmo, sunkumų ir praeinančios sėkmės akivaizdoje“ ir pasipriešinti „individualizmui, kuris uždaro mus nuo kitų, padaro mus egocentriškus ir pasipūtusius, besirūpinančius tik savo įvaizdžiu ir savo gerove.“
Prieš įžengdamas į Vilniaus arkikatedrą baziliką, Popiežius suteikė susirinkusiems jaunuoliams palaiminimą. Katedroje jis pasimeldė prie jaunimo bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero kapo ir Tremtinių koplyčioje padėjo gėlių prie Švč. Mergelės Marijos, Sibiro Madonos.
Rugsėjo 23-osios, antrosios vizito dienos rytą, kulminacija tapo Kauno Santakos parke aukojamos šv. Mišios. Jose Šventąjį Tėvą sutiko virš 100 tūkstančių nuo 5 val. ryto susirinkusių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Baltarusijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos bei kitų šalių.
Šventasis Tėvas sakydamas homiliją paragino prašyti Jėzaus, kad „sutaikytų mus su mūsų praeitimi ir lydėtų mus dabartyje“. Taip pat kvietė būti „išeinančia“ Bažnyčia ir nebijoti „išeiti ir eikvoti save net tada, kai atrodo, kad tampame nematomi, prarasti save dėl pačių mažiausių, užmirštųjų, dėl tų, kurie gyvena egzistencijos pakraščiuose.“
Po šv. Mišių Popiežius kalbėjo „Viešpaties angelo“ maldą ir pasakė trumpą kalbą, kurios metu kvietė prašyti Mergelės Marijos, kad „mums padėtų pastatyti mūsų tarnystės kryžių, mūsų apsisprendimą būti ten, kur mūsų reikia, […] kur gyvena paskutiniai iš paskutinių, kur reikalingas mūsų jautrus dėmesys atstumtiesiems, mažumoms, kad pašalintume iš mūsų aplinkos, iš mūsų kultūrinį polinkį nieku paversti kitą, atstumti tuos, kurie mums nepatinka ir trukdo mūsų patogumui.“
Pasibaigus šv. Mišioms, Vatikano valstybės vadovas pietavo su Lietuvos vyskupais. Iškart po jų Kauno arkikatedroje bazilikoje susitiko su dvasininkais, pašvęstaisiais bei seminaristais, atvykusiais iš visų trijų Baltijos šalių. Drauge su susitikimo dalyviais Popiežius dėkojo Viešpačiui už pašaukimus į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą.
Susirinkusiems Popiežius priminė, kad jie yra pašaukti gyventi, ilgėtis gyvojo Dievo, ieškoti kasdieninio dialogo su Viešpačiu per adoraciją ir maldą.
Grįždamas į Vilnių Popiežius sustojo trumpai pasimelsti istorinėje Vilniaus geto teritorijoje, Rūdninkų skvere. Iškart po jos lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur jį pasitiko nuo trėmimų nukentėję Lietuvos žmonės, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai. Šiame įvykyje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Valdybos nariai ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Prie paminklo Popiežius padėjo puokštę gėlių ir meldėsi šiais žodžiais:
„Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypatingai bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.“
Po maldos Popiežius Pranciškus atsisveikino su susirinkusiaisiais ir laimindamas juos išvyko Apaštalinės nunciatūros link. Ankstų pirmadienio rytą, tęsdamas vizitą Baltijos šalyse, Šventasis Tėvas išskrido į Latviją.
LVK Pasiruošimo Popiežiaus vizitui komiteto informacija
Šaltinis – <www.popieziausvizitas.lt>.
