„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.
Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai
„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.
Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai
„Gretutinėse studijose apimama daug sričių, nuo pedagogikos istorijos, psichologijos iki dalyko didaktikos. Kursai ne tik suteikia žinių, kurios padės dirbant pedagogu, bet ir praplečia bendrąjį išsilavinimą. Įgijau žinių apie ugdymo stilius, metodus, kurie bus naudingi ir auginant vaikus. Atlikdamas praktiką mokykloje labai patobulinau savo problemų sprendimo, bendravimo, didaktikos įgūdžius. Taip pat patobulėjo ir viešasis kalbėjimas. Po praktikos mokykloje nebejaučiu baimės kalbėti viešai“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto magistrantas Vytautas Kavaliauskas, nusprendęs įgyti ir pedagogo kvalifikaciją.
Nesudėtingai įgyjami naudingi įgūdžiai
V. Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.
„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.
Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę
Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.
„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.
Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.
„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė
Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.
„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.
Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę
Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.
„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.
Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.
„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė..
Kavaliauskas pripažįsta, kad pedagogika jį traukė jau senokai. Dar mokykloje teko vesti kelias pamokas savo bendraklasiams bei jaunesniems mokiniams, nuo 12 klasės – mokyti mokinius privačiai. Mėgo pedagogiką ir chemiją, todėl įstojo į Vilniaus universitete siūlomą chemijos studijų programą, o pedagogika tapo gretutinių studijų objektu.
„Išgirdęs apie galimybę pasirinkti gretutines pedagogikos studijas apsidžiaugiau, nes tai leidžia iš studijų pasiimti dar daugiau – įgyti ne tik chemijos bakalauro, bet ir pedagogo kvalifikaciją. Tačiau iš pradžių buvo sunku prisitaikyti prie humanitarinių mokslų specifikos. Tikslieji mokslai įpratino mintis reikšti kuo aiškiau ir kuo trumpiau, todėl 1000 žodžių rašto darbai iš pradžių kėlė keblumų. Buvo sunku surinkti reikiamą žodžių skaičių, tačiau vėliau pavyko įprasti. Gretutinės pedagogikos studijos man buvo galimybė mokytis patinkantį dalyką neaukojant savo pagrindinių studijų ar neprarandant papildomų metų po jų“, – sako V. Kavaliauskas.
Pedagogika – raktas į prestižinę darbovietę
Joniškietė Ieva Lebedytė buvo kategoriška: niekada nebus mokytoja. Studijuodama tuometiniame Vilniaus universiteto Chemijos fakultete, ji pajuto, kad turi daug kūrybiškumo, įvairių įgūdžių ir potencialo, kurį norėjo panaudoti kurdama pridėtinę vertę visuomenei.
„Aš manau, kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo jo gyvenamosios vietos ar tėvų socialinės padėties, turi teisę į sėkmingą mokymą(si), į kokybišką švietimą. Aš užaugau mažame miestelyje ir mačiau, kaip netolygiai organizuojamas švietimas skirtingose mokyklose, koks atotrūkis yra. Todėl nusprendžiau dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti!“ ir dėl jos atsidūriau Mosėdyje“, – savo kaip pedagogės kelio pradžią pasakoja I. Lebedytė.
Chemikė Mosėdyje dirbo trejus metus, o tada, pajutusi, kad įgyvendino visus sau iškeltus uždavinius, grįžo į Vilnių ir šiuo metu dirba tarptautinėje mokykloje „Vilnius International School“. Mokytoja anglų kalba dėsto chemiją ir gamtos mokslus pagal tarptautinio bakalaureato ir Kembridžo mokymo programas.
„Valstybinėje mokykloje teko vaikus mokyti pagal programą, kuri apima platų temų spektrą. Tarptautinėje mokykloje vaikus jau šeštoje klasėje mokau pagal programą, orientuotą į patyrimą. Mokiniai pagal tarptautinio bakalaureato programą mokosi tirdami ar atlikdami praktines veiklas. Čia mokytojos vaidmuo – inicijuoti diskusiją, užtikrinti, kad visa grupė pasiektų reikiamą gebėjimų lygį, ir įvertinti kiekvieno mokinio gebėjimus atskirai“, – sako I. Lebedytė.
Vilniaus universiteto informacija
