Sveikatos apsaugos ministerija pristato rekomendacijas, parengtas siekiant pagelbėti žmonėms, kurie namuose slaugo psichikos sutrikimų turinčius artimuosius. Šiose rekomendacijose paprastai ir aiškiai pateikiama praktinė informacija, kaip suprasti ir padėti sergančiajam, kad jo priežiūra veiktų įprastą gyvenimą kuo švelniau.
Psichikos ir elgesio sutrikimu sergančių žmonių priežiūra namuose yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis iš artimųjų specialių žinių, kurių jiems dažnai trūksta. Mokslininkų ir praktikų parengtomis Psichikos sveikatos slaugos metodinėmis rekomendacijomis siekiama palengvinti slaugos proceso organizavimą, sergančiojo bendradarbiavimą su artimaisiais, jo įgūdžių atkūrimą ir palaikymą.
Leidinyje artimieji sužinos, kas kokią pagalbą teikia susirgus, kaip vertinti prižiūrimo ligonio poreikius, kokie galimi sergančiojo fiziniai, psichikos ir elgesio pokyčiai, į ką kreiptis sutrikus regai, klausai, judėjimui ir judesių koordinacijai, nuotaikai, miegui ir kitoms organizmo funkcijoms ar gebėjimams. Prižiūrintiems artimiesiems rekomenduojama būti dėmesingiems ir stebėti sergančiojo pokyčius, pastebėjus – kreiptis į nurodomus specialistus.
Kaip pabrėžia autoriai, psichikos ir elgesio sutrikimo gydymas yra sudėtingas ir gali tęstis visą gyvenimą. Dėl sutrikimo ligonis gali būti nusiteikęs prieš gydymą ir atsisakyti vartoti vaistus pagal gydytojo nurodymus, o net ir ligoniui besijaučiant gerai, būtina užtikrinti nuolatinį vaistų vartojimą. Dėl to rekomendacijose nemažas dėmesys skiriamas vaistų vartojimo klausimams aptarti. Pavyzdžiui, ligos pradžioje ligonis pajėgus savarankiškai vartoti gydytojo skirtus vaistus, tereikia surašyti, kokius vaistus ir kada vartoti, tačiau vėliau ligoniui palikti vaistų jau negalima, nes jis neprisimena, kiek, kokių vaistų ir kada reikia vartoti, dėl to gali kilti grėsmė jo sveikatai. Svarbu žinoti, kad alkoholio vartojimas nesuderinamas su vaistų vartojimu, o rūkymas gali susilpninti vartojamų vaistų veikimą.
Pateikiamos rekomendacijos, kaip padėti sergančiajam spręsti finansinius klausimus (artimiesiems sunerimti reikėtų, jeigu pastebėta, kad ligonis tapo išlaidus, negali atlikti įprastinių finansinių operacijų, nes atsiranda galimybė tapti pažeidžiamu ir išnaudojamu kitų asmenų), padėti išvengti griuvimų ir traumų namuose (pavyzdžiui, pažymėti laiptų pakopų kraštus ryškia spalva, ant grindų netiesti mažų ir slidžių kilimėlių, įrengti turėklus koridoriuje, vonioje, tualete, kad ligonis galėtų prisilaikyti, atkreipti dėmesį į apšvietimą ir kita), organizuoti prižiūrimo ligonio fizinį aktyvumą ir veiklą dienos metu, jo mitybą. Aptariami asmens higienos laikymosi, miego, nuotaikų pasikeitimo klausimai, kaip elgtis įvairiose situacijose ir pasikeitus aplinkybėms. Papildomai išskiriami ligonio priežiūros ypatumai demencijos, šizofrenijos, protinio atsilikimo atvejais.
Artimieji taip pat sužinos apie psichikos sveikatos priežiūros sistemą šalyje, kaip ir kokios teikiamos nemokamos ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, apie psichikos dienos centrų teikiamą pagalbą bei kita.
Svarbu žinoti, kad prižiūrintieji sergantį žmogų namuose nepaliekami vieni – kylančius sunkumus bei problemas artimieji visada gali aptarti su bendrosios praktikos arba psichikos sveikatos slaugytoju ir gauti atsakymus į aktualius klausimus.
Psichikos sveikatos slaugos metodines rekomendacijas, įgyvendinant Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planą, išleido Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras. Leidinys nemokamas, jį galima skaityti arba atsisiųsti čia.
