Tai specialybės, kurių labiausiai trūksta regionuose, tad baigusieji šias studijas prisidės prie regionų medicinos stiprinimo, kas ir yra numatoma, įgyvendinant ES projektą, o už šias studijas nereikės mokėti iš savo kišenės.
Sveikatos apsaugos viceministrės Linos Jaruševičienės teigimu, šeimos gydytojai, kardiologai, neurologai ir pulmonologai – Lietuvai ir visiems regionams labai reikalingi jauni specialistai.
„Tad kviečiame būti aktyviais, nelikti abejingais ir dalyvauti šiuose ES lėšomis finansuojamuose projektuose bei taip prisidėti prie mūsų šalies medicinos plėtros regionuose. Tik baigus minėtas studijas jaunieji minėtų sričių medikai turės porą metų dirbti pasirinktame Lietuvos regione, kur padės to regiono pacientams ir dalinsis savo žiniomis su kitais kolegomis. Tai yra puiki galimybė ruošti medikus pritraukiant juos dirbti į tas teritorijas, kur jaučiamas jų trūkumas“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Anot jos, Lietuvoje mažėjant gyventojų, gydytojų rengimas nemažėja – jų parengiama pakankamai, tačiau jie nėra vienodai pasiskirstę šalies teritorijoje. Daugelis jaunų specialistų nenori vykti dirbti į atokiausių šalies rajonų esančias gydymo įstaigas, o renkasi labiausiai gydytojais aprūpintas teritorijas didžiausiuose šalies miestuose bei aplink juos.
Būtent todėl jau ne pirmus metus šiems gydytojų pasiskirstymo netolygumams mažinti jau taikomas ES finansuojamas tikslinių rezidentūros programų įrankis – projektas „Specialistų pritraukimas sveikatos netolygumams mažinti“. Projekte dalyvaujančių gydytojų rezidentų studijos apmokamos ES (80 proc.) ir savivaldybių (20 proc.) lėšomis.
Šiuo metu rezidentūros studijose, pasinaudodami ES lėšomis, studijuoja 14 gydytojų rezidentų.
Už tai jaunieji gydytojai įsipareigoja gydymo įstaigose, su kuriomis sudaro sutartį dėl įdarbinimo po rezidentūros baigimo, išdirbti nuo 2 iki 4 metų, priklausomai nuo už jį sumokėtos sumos. ES lėšomis pagal šią priemonę gali būti ruošiami kardiologai, neurologai, pulmonologai, šeimos gydytojai.
Be to, viceministrės teigimu, tiek valstybės finansuojamuose, tiek valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantys rezidentai už darbą rezidentūros bazėse gauna vienodą atlyginimą, kuris nuo šių metų sausio 1 d. didėjo – visos jų gaunamos pajamos tapo draudžiamomis.
Lietuva tarp ES ir EBPO šalių turi vieną didžiausių gydytojų skaičių 1000-iui gyventojų (Lietuvoje 1000-iui gyventojų tenka 4,5 gydytojo, ES vidurkis – 3,6 gydytojo), gydytojų skaičius auga nuolatos nuo 2000 metų.
Tendencijas, kad Lietuvoje gydytojų paruošiama per daug, o baigus mokslus sudėtinga rasti darbą, pastebi taip pat tarptautinės organizacijos, kurios tai nurodo ir savo ataskaitose. Pavyzdžiui, EBPO nurodo, kad Lietuvoje yra kiek per daug paruošiama gydytojų. Tai akcentuojama ir MOSTA atliktoje analizėje. Tad labai svarbu ilgai nelaukus spręsti problemą ir protingai bei atsakingai suplanuoti veiksmus.