Lentvario miesto veidas ir įvaizdis priklauso ne tik nuo istorinių ir kultūrinių vertybių, bet ir nuo žmonių, sugebančių jas įgalinti. Palyginti nedideliame mieste yra gana daug organizacijų, veikiančių vienokia ir kitokia kultūrine kryptimi. O štai vienuoliktus metus gyvuojantis Lentvario jaunimo centras ugdo jaunimą ne tik kaip individualias asmenybes, bet ir kaip bendruomenės atstovus, galinčius kurti pridėtinę vertę savo miestui. Apie tai kalbamės su Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centro direktore Aušra Piragiene.
– Lentvario jaunimo centras iš kuklių užmojų įstaigos per daugiau kaip dešimtmetį išaugo iki vienų aktyviausių mieste. Kaip per tą laiką „užaugo“ Lentvario jaunimas?
–Labai didelis pliusas, mūsų centras tapo labai žinomas Lentvario mieste. Džiaugiamės, kad per tuos metus Lentvario jaunimo centre pradėjo lankytis tikrai ženkliai daugiau jaunimo, kuris dabar pats daugiau kuo domisi, atsirado daugiau motyvacijos.
Jaunimas turi didelę įtaką miesto veidui. Jaunimas gali daug ką – jis mūsų ateitis. Labai malonu, kai jaunimas prisideda prie miesto veiklų, nes kas puoselės mūsų miestą, jeigu ne jaunimas? Buvome parašę nedidelio biudžeto projektą „Jaunimo alėja“, kurio metu pastatėm suoliukų, pasodinom ąžuoliukų Lentvario mieste, dabar pratęsėm projektą ir pastatėm dar vieną suoliuką ir sūpynes.
Visi sakė, kad niekas čia neišdegs, sulaužys viską, bet mūsų graži idėja pavyko. Labai džiugu, kad jaunimas pats sugalvoja, ko reikia šitam miestui, noriai prisideda prie miesto gražinimo ir veiklos. Kuo toliau, tuo Lentvaris labiau gražėja. Jaunimas čia gyvena, galbūt gyvens ir jų vaikai, todėl jie mato prasmę gražinti Lentvarį.
– Kaip prie šių miesto iniciatyvų prisideda artimiausios valdžios institucija – seniūnija? Ar palaiko Jūsų idėjas?
–Pastaruoju metu susiformavo tradicija kelis kartus per metus susitikti su seniūnu, ir jaunimas išsako savo nuomonę apie miesto pokyčius. Jie turi nuomonę ir idėjų, atsirado susikalbėjimas su seniūnija, kuri pati inicijuoja ir mato tokių susitikimų prasmę.
Seniūnija tikrai atsižvelgia į jaunimo nuomonę, kiek leidžia galimybės. Jie mielai prisidėjo ir prie „Jaunimo alėjos“ projekto, padėjo parinkti tinkamiausią vietą, siūlė kitokią pagalbą. Kai mes ko nors prašom kaip įstaiga, iš seniūnijos nesame išgirdę „Ne“.
–Trakų rajono jaunimo turizmo ir laisvalaikio centras vykdo nemažai tarptautinių projektų, įtraukdamas į juos ir Lentvario jaunimą. Kodėl svarbu į Lentvarį įnešti tarptautiškumo, pajusti Europos kontekstą?
–Mūsų centro tarptautiniai projektai labai padeda susipažinti su kitomis kultūromis, pamatyti kitokį gyvenimą, išeiti iš komforto zonos, rutinos, pamatyti, kas vyksta pasaulyje.Į mūsų centrą per mainų programas atvyksta užsieniečių, neretai ir iš 5 šalių vienu metu. Jie pristato savo šalį ir projektą. Taip net nedalyvaudamas tarptautiniuose projektuose Lentvario jaunimas turi galimybę daug ką sužinoti. Taip pat jau vienuoliką metų dirbame su savanoriais iš užsienio šalių: Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Serbijos, Ukrainos ir kitų. Lentvario jaunimas jų ypač laukia, nes gali lavinti anglų kalbą, jie kartą per savaitę daro kalbos pamokėles, supažindina su savo kalba ir savo kultūra.
– Atvykę savanoriai iš užsienio, be abejo, supažindinami ir su Lentvario istoriniu ir kultūriniu paveldu. Būdami Lietuvoje ilgesnį Lentvarį, jie turi galimybę pamatyti ne tik Lentvario fasadą, bet pilnesnį miesto veidą. Kaip jų akimis atrodo Lentvaris?
Pradžioje tarptautiniai savanoriai išsigąsdavo miesto. Miestas toks savotiškas, vakare kažkaip ir neramu eiti pasivaikščioti, tai mes pradžioj net lydim juos. Bet ilgiau pabendravus ir ilgiau pabuvus, viskas būna gerai. Jiems labai patinka Tiškevičiaus dvaras ir pats parkas. Pastarąjį kartą su ukrainiečiais ėjome pasivaikščioti sutvarkyta pakrante, jie buvo sužavėti. Kadangi gražėja pats Lentvaris, tai kasmet ir atsiliepimai iš užsieniečių apie jį gerėja. Bet ne tik mūsų iniciatyva į Lentvarį atvyksta užsieniečių. Jau galima matyti pavienių turistų iš įvairiausių šalių. Kuo tuoliau, tuo labiau Lentvarį atranda.
Kalbėjosi Giedrė PETREIKIENĖ
