Lentvarietei Eglei Jasiukevičienei į namų duris pasibeldė gražus jubiliejus!
Eglė ir šių eilučių rinkėjas buvo ir yra vienminčiai, kartu bendrauja su Trakų rajono laikraščiu „Trakų žemė“ ir „Vilnijos kronik“, išleido poezijos knygelę. Eglė yra jautri ir sąžininga lietuvaitė, priklauso tikrajam Lentvario elitui. Žodžių, patikima ir dalykinė asmenybė.
Ji prisimena savo tėvelius, Mariją ir Antaną. Mama buvo žemaitė, kilusi iš Kelmės, pagal išsilavinimą –lituanistė, tėtis – aukštaitis, iš Zarasų, inžinierius/elektrikas. Eglė kartu su tėveliais 24-erius metus gyveno Kaune. Ten baigė tąsyk įžymų Kauno politechnikos instituto Chemijos technologijos fakultetą. Gavo paskyrimą dirbti Lentvario kilimų fabriko apdailos cecho gamybos brigadininke, vėliau buvo technikos skyriaus inžinierė.
1981 m. Eglė ištekėjo, turi dvi dukras ir 4 vaikaičius. Visada buvo meniška, todėl grojo ir Lentvario kilimo fabriko moterų pučiamųjų orkestre.
Fabrikas toliau žengė 1990-ųjų link, po kurių jau pats nebeaudžia kilimų. Todėl kartu su fabriko veteranais, o ir ten dirbusiais tremtiniais Eglei sopa širdį, nes 1996 m. ją iš darbo atleido. Tais pačiais metais ji pradėjo dirbti socialine darbuotoja Trakų rajono Socialinės parmos skyriuje, kur dirbo iki pensijos.
O kas paskatino ją rašyti? Mamos lituanistės profesija? Gal ir graži Lentvario gamta, grafų Tiškevičių rūmai, kur dirbo 22-erius metus, o gal ir Andrė parkas. Eglės tėtis, dar jai negyvenant Lentvaryje, atveždavo dukrą čia pažiūrėti. Tad, grožis vedė Eglės žodį į informacinį sakinį ir skelbti viešumoje.Net ir į poezija!
Eglės jubiliejaus proga jai, o kartu ir jos vyrui Stasiui linkime ilgų gyvenimo metų, sveikatos, laimės, o dukroms ir vaikaičiams – Lietuvos!
Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS