Jau praėjo kiek daugiau kaip pusę metų, kai Lentvario kultūros rūmų direktoriumi tapo energingas, veiklus kraštietis Rytis SKORUBSKAS. „Klevų alėja“ nutarė pasidomėti, kaip naujam vadovui sekėsi šis laikotarpis, juolab, kad jis sutapo su pasaulį užklupusią pandemija, kuomet mums visiems teko pakoreguoti savo gyvenimo ritmą, planus ir veiklas.
Daug kas Lentvaryje Jus greičiausiai jau pažįsta, bet vis dėlto gal galėtumėte tarti keletą žodžių skaitytojams apie save?
2003 m. baigiau Trakų Vytauto Didžiojo gimnaziją, o 2008 m. – Vilniaus kolegiją, kurioje įgijau verslo vadybos ir administravimo bakalauro laipsnį. Esu vedęs, su žmona Aurelija auginame sūnų Luką.
Nuo 2008-ųjų iki 2012-ųjų dirbau uždarojoje akcinėje bendrovėje renginių organizatoriumi. Teko organizuoti renginius, koncertus su didžiausiomis Lietuvos muzikos žvaigždėmis bei jų vadybininkais. Taip pat inicijavau ne vieną projektą, kuris buvo susijęs su kultūrine veikla.
Nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų dirbau personalo vadybininko darbą. O nuo 2015-ųjų pardavimų įmonėje buvau atsakingas už produkto reklamą, pristatymo renginius. Teko organizuoti dalyvavimus tarptautinėse mugėse, produkto pristatymus užsienyje, kitus renginius.
Kai nedirbu, tad laisvalaikį mėgstu praleisti su šeima ir draugais, turiu aistrą kelionėms, kitų šalių kultūros ir tradicijų pažinimui, mielai lankau kultūrinius ir pramoginius renginius, domiuosi aviacija, mėgstu žaisti krepšinį, futbolą, leisti laiką gamtoje.
Esate jau daugiau kaip pusę metų Lentvario kultūros rūmų direktorius. Per tą laiką su kokiais iššūkiais susidūrėte ir kokie pokyčiai jau įvyko?
Pripažinsiu, kad šis pusmetis buvo kupinas įvairiausių iššūkių. Reikėtų pradėti nuo to, kad pakvietę mūsų ištikimus lankytojus į Kovo 11-osios šventinį koncertą „Trisdešimt Laisvės metų“ net negalėjome pagalvoti, kad tik atidarytas Lentvario kultūros rūmų pastatas užvers duris lankytojams net keliems mėnesiams. Pradėjus vis labiau plisti COVID-19 virusinei infekcijai bei Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną, drauge su rūmų komanda buvome priversti permąstyti iki tol buvusius fizinius renginius ir stengtis kultūrą perkelti į virtualų gyvenimą. Semdamiesi patirčių iš kitų kultūros centrų organizuojamų virtualių renginių, drauge su Lentvario kultūros rūmų komanda turėjusius vykti renginius perkėlėme į internetinę erdvę. Žemės dienai skirtas renginys „Tausok aplinką 2020“, virtualios Velykos ir Atvelykis, Motinos dienai skirti rankų darbo atvirukų paroda/konkursas „Tau, Mamyte!“, viktorina minėti Lietuvos įstojimą į Europos Sąjungą dieną, Jono Pauliaus II 100-ųjų gimimo metinių minėjimas ar Tarptautinei vaikų gynimo dienai ir Vaikų emocinės gerovėms metams skirti konkursai – tai tik maža dalis iš daugybės renginių, kuriuos sėkmingai pavyko perkelti į virtualią erdvę. Džiaugiuosi, kad į kitoniškus renginius pozityviai reagavo ir miesto bendruomenė. Aktyvus dalyvavimas internetinėse viktorinose, diskusijose, parodose ir konkursuose rodė, kad žmonėms šiuo sudėtingu laikotarpiu itin trūksta ne tik buvimo kartu, bet ir kultūrinių renginių. Dėl šios priežasties stengėmės suteikti galimybę „dalyvauti kultūroje“, būnant namuose. Paskutinis organizuotas virtualus renginys, sulaukęs didelio susidomėjimo (net 7 tūkst. peržiūrų socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje Lentvario kultūros rūmai), buvo Joninių (Rasų) šventė „Joninės – virtualūs apeigų vartai“. Joninių išvakarėse virtualioje erdvėje lankytojai galėjo stebėti nufilmuotas senovines, tradicines baltų apeigas, grožėtis linksmybėmis, šokiais ar dainomis bei dalyvauti gyvai vykusioje tradicinėje žvejyboje.
Nors karantino laikotarpis buvo kupinas iššūkių, tačiau kartu jis leido rūmų specialistams atidžiau susikoncentruoti ties kitomis veiklomis – projektinių paraiškų rašymu ir teikimu. Karantino režimo metu buvo teiktos projektinės paraiškos, iš kurių trys gavo finansavimą: programos Active Citizens projektas „Alternatyvūs renginiai bendruomenei“ (finansuojamas Politikos tyrimų ir analizės instituto ir Britų Tarybos), Trakų rajono vaikų socializacijos projektas „Atrask save meno pasaulyje“ (finansuojamas Trakų rajono savivaldybės), projektinių renginių ciklas „Tiškevičių lobiai Lentvaryje“, skirtas minėti Europos paveldo dienoms (dalinai finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės).
Pernai metų pabaigoje duris atvėrė moderni, šiuolaikiška Lentvario biblioteka ir kultūros rūmai. Vyksta spektakliai, parodos, koncertai. Kaip vertintumėte naujų patalpų privalumus? Kiek tai pakeitė kultūros rūmų darbą ir Lentvario kultūrinį gyvenimą?
Lentvario kultūros rūmai savo veiklą pradėjo vykdyti dar 2014 metais, tačiau ilgą laiką glaudėsi buvusiame Lentvario policijos nuovados pastate, neturėdami erdvių patalpų ar renginių salės. Praeitais metais buvęs kino teatro pastatas virto moderniais Lentvario kultūros rūmais ir biblioteka bei atgijo naujam gyvenimui, atverdamas plačias galimybės kultūrinio gyvenimo vystymui Lentvario mieste. Kalbant apie modernias patalpas, daugiafunkcė salė leidžia organizuoti ir rengti skirtingus renginius, siekiant įtraukti kuo daugiau Lentvario bendruomenės. Šiais metais rūmuose buvo organizuoti valstybių švenčių minėjimai, koncertai, vaikų dienos stovykla, vasaros kino maratonas, atviros tapybos ir fotografijų parodos, visai neseniai kvietėme visus į Lentvario dvaro teatro premjerą „Sudie, vienatve“. Kaip matome, moderni renginių salė leidžia plačiau atverti langą į aktyvesnį mūsų bendruomenės kultūrinį gyvenimą.
Kokie svarbiausi numatomi renginiai/projektai šiemet dar mūsų laukia? Ką planuojate kitais metais?
Šiemet lentvariečių laukia tikrai nemažai įvairių renginių. Rugsėjo 24–lapkričio 6 d. organizuojamas jaunimui skirtas projektinis protmūšių ciklas „PROT‘AUK“. Norėčiau paminėti neseniai praūžusią tradicinę Lentvario bendruomenę suburiančią derliaus šventę „Iš miesto kraičio skrynios“. Mūsų dar laukia Lentvario meno mėgėjų kolektyvų koncertas, džiaugsmu ir šypsenomis trykštanti vaikų kalėdinė muzikinė popietė „Gerumo spindulėliai“ bei Lentvario kalėdinės eglės įžiebimo šventė, kurios metu bendruomenės lauks kalėdinė programa vaikams bei žymaus atlikėjo koncertas!
Kitais metais planuojame tęsti tradicijas ir organizuoti bendruomenės pamėgtus tradicinius renginius bei valstybinių švenčių minėjimus. Į veiklos planą planuojame vėl įtraukti vasaros kino maratoną, kadangi šiais metais kino sklaida sulaukė itin didelio žiūrovų susidomėjimo. Aišku, turime paruošę ir staigmenų, tačiau kol kas nenoriu atskleisti paslapties. Norėdami pasiūlyti kuo įvairesnį renginių spektrą, sieksime ir toliau aktyviai teikti projektines paraiškas, dalyvauti ne tik Trakų rajono savivaldybės organizuojamuose projektuose, tačiau ir valstybiniuose bei tarptautiniuose.
Organizuojant visas šventes, renginius, reikia ir žmogiškųjų išteklių. Gal galėtumėte trumpai pristatyti svarbiausius Lentvario kultūros darbuotojus ir kolektyvus?
Lentvario kultūros rūmų komanda nėra didelė, tačiau ją sudaro puikūs specialistai, išmanantys savo veiklos sritį. Mano dešinioji ranka – pavaduotoja, kuruojanti kultūrinę veiklą. Turime renginių organizatorę ir koordinatorę, atsakingas už renginių bei veiklų organizavimą, ir kultūrinės veiklos vadybininkę, atsakingą už projektinių paraiškų rašymą ir teikimą. Taip pat rūmuose dirba specialistai, prižiūrintys techninę renginių ir veiklų pusę, tai garso ir šviesų inžinierius bei scenografas – fotografas. Be to, rūmuose dirba choreografė, kuruojanti meninę programą.
Garsinti Lentvario kultūros rūmus ir Trakų kraštą padeda rūmuose veikiantys skirtingi meno kolektyvai. Lentvario kultūros rūmai gali pasigirti lietuvių liaudies šokių grupėmis: vyresniųjų liaudies šokių grupe „Lendvarė“ (vadovė Rimutė Blikertienė), jaunimo liaudies šokių grupe „Jaunimėlis“ (vadovas Saulius Bulova), ansambliais: folkloro ansambliu „Volunga“ (vadovė Inga Okuškienė), liaudies dainų kolektyvu „Klevinė“ (vadovė Inga Okuškienė), vokaliniu ansambliu „Landwarowianka“ (vadovė Valentina Trusevič), kapela „Rendez-Vous“, politinių kalinių ir tremtinių choru „Viltis“ (vadovas Jevgenij Barkovskij) bei teatro studija „Lentvario dvaro teatras“ (režisierius Jonas Vaitiekaitis).
Dėkojame už pokalbį. Džiaugiamės, kad Lentvario kultūrinis gyvenimas atgijo, kad lentvariečiams netrūksta renginių įdomiai ir prasmingai praleisti savo laisvalaikį bei linkime Jums ir Jūsų visam kolektyvui tolimesnės kūrybinės kloties.
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ