Šie metai paskelbti Eugenijos ŠIMKŪNAITĖS (1920–1996) – gamtos mokslų daktarės, kilusios iš Tauragnų, apie 20 metų gyvenusios Lazdynuose, metais. Vilniuje, Erfurto g. 4 veikia ir jos vardo muziejus, kuriuo rūpinasi E. Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas. Dr. E. Šimkūnaitės 100-čio minėjimo proga Fondas parengė kilnojamąją parodą, kuri eksponuojama LMA Vrublevskių bibliotekoje prie Bendrosios skaityklos. Paroda veiks iki lapkričio 16 d.
Bendraamžiai ir bendraminčiai daktarę prisimena kaip dosnios širdies, mėgusią pajuokauti, negailinčią žinių ir išminties, daugiasluoksnę asmenybę, dievinusią operą, turėjusią daug draugų ir namuose rengusią gimtadienio puotas, kuriose dalyvaudavo botanikai, farmacininkai ir menininkai. Daktarė buvo mokslo žmogus, etnografė, vaistažolių žinovė, kurios pasiūlyti žolių mišiniai gydydavo, kūrė pasakas bei sudarinėjo horoskopus pagal paukščius, medžius, žuvis. Dažnai buvo kalbinama žurnalistų: spaudoje publikuota apie 700 straipsnių – niekam neatsakydavo. Labai mylėjo savo tėviškę – Tauragnus, buvo pramokusi žydų ir čigonų kalbų, kurios ne kartą gyvenime pravertė. Už konsultacijas nieko neimdavo, nebent tai būdavo maistas, bet viena nevalgydavo, kviesdavosi draugus. Eugenija Šimkūnaitė turėjo išskirtinę atmintį. Apie vaistažoles sausakimšoms auditorijoms kalbėdavo ištisas valandas be užrašų, atsimindavo visų tauragniškių, jų tėvų ir senelių vardus. Dr. Eugenija Šimkūnaitė buvo farmacininkė, kuri liaudies mediciną pažinojo kaip penkis savo pirštus, o vaistažolių auginimą Lietuvoje pakėlė į pramoninį lygį.
LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus informacija