Arbūzas: daugiau atsigeri, nei pavalgai. Burnoje tirpstantis, gaiviai saldus, gražios ryškios spalvos minkštimas – tiesiog tobulas desertas, ypač mėgstamas per vasaros karščius.
Arbūzai auginami jau tūkstančius metų. Šie moliūginių šeimos augalai nokina ne tik skanius, bet iš tiesų naudingus apskritus vaisius, kurių apie 90 procentų sudaro vanduo. Tai ne tik mažai kalorijų turintis bei gaivinantis užkandis.
Remiantis moksliniais tyrimais, nustatyta, kad arbūzai:
- saugo nuo astmos;
- stiprina plaukus;
- skaistina odą;
- mažina nutukimo, diabeto ir širdies ligų riziką;
- suteikia energijos;
- saugo nuo dehidratacijos;
- gerina kraujotaką;
- stiprina imuninę sistemą;
- gerina smegenų veiklą;
- padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, turi priešvėžinių savybių;
- gerina virškinamojo trakto būklę;
- stiprina kaulus;
- saugo nuo vidurių užkietėjimo;
- turi priešuždegiminių savybių;
- mažina raumenų skausmus ir leidžia greičiau atsistatyti po sunkių sportinių treniruočių.
Žinoma, rimtų susirgimų arbūzais gydyti tikrai neverta, tačiau atėjus jų sezonui, pasimėgauti šiais gaiviais „storapilviais“ tiesiog būtina. Beje, pagal mokslinę klasifikaciją, arbūzas yra uoga – tik labai išpampusi.
Kasdien galite drąsiai suvalgyti po 400-500 g arbūzo bei su juo gauti tokių organizmui naudingų medžiagų, kaip:
- kalis;
- magnis;
- fosforas;
- geležis;
- cinkas;
- likopenas;
- vitaminas C;
- flavonoidai;
- karotenoidai;
- trioterpenoidai;
- naudingosios amino rūgštys.
Arbūzai neturi jokių kontraindikacijų, juos gali valgyti įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės asmenys. Vasarą jie gali pakeisti ledus ir net gaiviuosius gėrimus. Iš arbūzo galima gaminti kokteilius, limonadą, šaltsriubę, dėti į salotas ir net marinuoti. Šį skanėstą ypač vertina žmonės, norintys numesti svorio. 100 gramų arbūzo yra vos 30 kcal. Dietologai perspėja, jog jame gausu cukrų, todėl vis tik prisikimšti net ir arbūzo neverta, tačiau bet kokiu atveju, mėgautis šia peraugusia uoga yra žymiai sveikiau, nei pramoniniais saldumynais.