2020 m. gruodžio 17 d., sulaukęs garbingo 95-erių metų amžiaus, mirė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos emeritas monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas.
V. P. Rūkas gimė 1925 m. gegužės 7 d. Garliavos parapijos Pagirių kaime. Šeimoje augo trys sūnūs: vyriausias Antanas, vidurinis Vytautas ir jauniausias Alfonsas. Garliavoje Vytautas baigė šešis pradžios mokyklos skyrius, įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją (vėliau pavadintą Kauno miesto IX gimnazija), kur mokėsi iki 1944 m. 1946 m. pradėjo studijuoti Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dėl klierikų skaičiaus mažinimo studijas teko nutraukti. 1953 m. Panevėžio muzikos mokykloje baigė solinį dainavimą ir chorvedybą. Grįžo į kunigų seminariją ir 1958 m. kovo 23 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo pašventintas kunigu.
Buvo paskirtas vikaro tarnystei Švenčionių Visų Šventųjų parapijoje; nuo 1962 m. iki 1964 m. pabaigos darbavosi Vidiškių Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos ir Ignalinos bažnyčios administratoriumi; nuo 1965 iki 1966 metų Šumsko Šv. ark. Mykolo parapijos administratoriumi.
1966 m. kun. V. P. Rūkas paskirtas Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo parapijos administratoriumi. 1974 m. – Trakų dekanato vicedekanu, 1976 m. – Vilniaus arkivyskupijos Tribunolo Teisingumo saugotoju ir Ryšio gynėju, o 1990–1992 m. ėjo Teisėjo pareigas. Nuo 1979 vis tekdavo pasirūpinti ir Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto parapija. 1992 m. paskirtas Trakų dekanato dekanu.
Sovietmečiu kun. Vytautas buvo dažnas rekolekcijų vedėjas. Išskirtinis kunigo Vytauto gyvenimo įvykis buvo 1975 m. Trakų bažnyčioje keičiant grindis surastas lobynas – Švč. Mergelei Marijai skirti 1718 m. vainikavimo vainikai. Juos kunigas slaptoje saugojo 25 metus, kol Lietuvai atgavus laisvę, galėjo viešai parodyti.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, kun. V. P. Rūko dėka Trakai užmezgė draugystę su Reinės miesto (Rheine, Vokietija) tikinčiaisiais. Tai padėjo žengti didelius žingsnius plėtojant turizmą, socialinius objektus, jaunimo mainų, kultūros projektus. Glaudžiai bendradarbiaujant su Reine, iškilo Trakų parapijos jaunimo namai, buvo įkurti Trakų globos ir socialinių paslaugų, Trakų neįgaliųjų užimtumo bei Čižiūnų socialinių paslaugų centrai, vokiečių patirtis įgyvendinta Trakų rajono paramos šeimai ir vaikams centre, Lentvario vaikų globos namuose.
2000 m. rugpjūčio 16 d. popiežius Jonas Paulius II Vytautui Pranciškui Rūkui suteikė monsinjoro titulą.
2001 m. mons. V. P. Rūkas pateikė Vilniaus arkivyskupui kanonų teisės dėl amžiaus numatytą atsistatydinimo iš Trakų parapijos klebono ir dekano pareigų raštą. Prašymas buvo patenkintas išreiškiant dėkingumą už kilnų ilgametį rūpinimąsi šio miesto tikinčiaisiais. Mons. Vytautas buvo paliktas tos pačios Trakų parapijos emeritu. Apie šios parapijos žmones monsinjoras sakė: „Žmonės čia geri, labai nuoširdūs. Patyriau jų palankumą ir gerumą. Noriu visiems padėkoti už jų kantrybę, kad nesipykom“.
Per savo 70-metį mons. Vytautas sakė: „Istorijoje yra tam tikra ranka, kuri viskam vadovauja. Aš esu laimės vaikas. Mane visada saugojo Apvaizda. Be tikėjimo neįsivaizduoju žmogaus gyvenimo. Nusilenkdamas savo tėvų atminimui, nuėjęs didelę kelio atkarpą, išlieku optimistas. Tikiu gėriu ir Viešpaties malone“.
2001 m. birželio 13 d. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas Lietuvos Respublikos Prezidento buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu.
2005 m. gegužės 6 d. Trakų rajono savivaldybės taryba už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei ir Trakų kraštui suteikė monsinjorui Trakų garbės piliečio vardą ir apdovanojo Trakų garbės piliečio ženklu.
2006 m. monsinjoras V. P. Rūkas buvo apdovanotas Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gediminonominacija „Už pasiekimus visuomeninio kapitalo (pilietiškumo) ugdymo srityje“. Kaip buvo skelbiama, ši nominacija monsinjorui įteikta „už ilgametę vaisingą tarnystę Dievui ir žmonėms, dosnų tikėjimo ir meilės dalijimą ne tik žodžiais, bet ir kasdieniniais darbais“.
2007 m. V. P. Rūkui įteikta Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominacija – I laipsnio diplomas už ilgametę ir prasmingą ganytojišką veiklą Trakų žemėje, gebėjimą bendrauti su įvairių tikėjimų Trakų gyventojų bendruomene ir taurų siekį mokyti žmones mylėti Dievą.
Monsinjoro Vytauto Pranciškaus Rūko vardas išliks žmonių atmintyje, nes per ilgus metus jis artino tikinčiųjų širdis prie Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos – ir Jos stebuklingojo paveikslo, išsaugojo ir perdavė ateities kartoms neįkainojamus Trakų bazilikos lobius, puoselėjo žmonių tikėjimą, kai tikėti buvo sunku ir net pavojinga.
Mons. Vytauto Pranciškaus kūnas bus laidojamas gruodžio 19 d., šeštadienį, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos šventoriuje po laidotuvių šv. Mišių. Kadangi dėl pandemijos ir karantino nebus galima atvykti į bažnyčią bendrai maldai ir laidotuvių apeigoms, todėl tikintieji kviečiami melstis už velionį jungiantis į šv. Mišių transliaciją per „Marijos radiją“ gruodžio 18 d., penktadienį, 12 val. Kunigai prašomi už mons. Vytautą Pranciškų paaukoti šv. Mišias savo parapijų bažnyčiose.
Teatlygina gerasis Dievas ištikimam ir uoliam savo tarnui amžinuoju gyvenimu.
Vilniaus arkivyskupijos kurija