Sekundės pamatuosiu greitį.
Niekutis laiko.
O Širdis?
Ir
Į sustojimą reikia eiti
Kur buvo visada mintis.
Prisiminimai it gyvatės
Nervą nukandžioja piktai.
Pamatai ir ko nematęs
Kai atmintį dalba vartai.
Tenai klaida.
Ir blogio juokas.
Parausta meilės nuodėmė!!
Yra vaizdai,
Kur griebia šokas
Rimtai čia nerimu mane!
Žodžiu,
Įvyksta senio teismas.
Bet advokatas tik ateis.
O prokuroras,
vienas skausmas,
O juodas rūbas greitai teis.
Nors tarp Širdies jisai ir Proto
Ne taip jau kaltina nagus.
Tėviško kažką parodo.
Prisipažįsta,
Kad žmogus:
„Gyvenimas už mus stipresnis“-
Pasako
Vietoj advokato,“-
„Jaunesnis tu buvai geresnis.
Sustok.
Ir grožį pamatyk!
Tau kalėjimo
Gyvenimo
Bet netylėjimo,
Tai atmintį dar pavartyk.“
Staiga nutyla miesto varpas,
Skaičiavęs Kristaus sekundes.
Tokios vaizduotės
Vieno darbas.
Skaičiuosiu metų dar bėdas!
Jonas Počepavičius/Davydonis
Dienoraštis/2020 09 02
