Jau gerai pažįsti savo šalies lankytinas vietas ir koją įkėlęs jose buvai. Dabar laikas į svečias, nes nieks kitas, matyt, nepraturtina tavęs labiau nei skaitymas ir matymas.
Skrendi ten, kur gyveno faraonai, kur saulė negaili karštų auksinių spindulių nei žiemą, nei vasarą. Skrendi Egiptan.
Trumpa šios šalies vizitinė kortelė: Egipto plotas 94,5 mln. kvaratinių kilometrų ir gyvena čia per 94 mln. žmonių (į Egiptą kasmet atvyksta 12 mln.turistų). Kas jie? 99 % gyventojų – egiptiečiai (gyvena Raudonosios jūros pakrantės dykumose), t. p. gyvena berberai (Sivos oazėje), nubai (Nilo slėnyje, į šiaurę nuo Asuano), koptai, graikai, armėnai, italai, prancūzai (daugiausia miestuose), yra ir vadinamų tautinių mažumų: beduinų, koptų. Kiek jų gyvena, vargu, bau, ar kas suskaičiuos: nieks jų neskaičiavo ir nesuskaičiuos. Valstybė stengiasi padėti jiems, bet nepakankamai. Jų gyvastį palaiko ožkelių bandos, karvelių auginimas (sako, kad šių skraiduolių mėsytė yra delikatesas, o ir padeda vyriškoms galioms), vaistažolių rinkimas ir… kontrabanda (ginklai, narkotikai). Apie čia gyvenančių 10 000 nubų gali pasigirti savo figūros lankstumu, balso grožiu, šokio plastika. Sutiksi ir čigonų (apie ketvirtį milijono). Egiptas pagal gyventojų skaičių didžiausia arabų valstybė. Valstybinė kalba – arabų, religija – islamas su pagrindiniu dievu Alachu ir jo pranašu – Mahometu (jį išpažįsta 87 proc. gyventojų, likusieji 3 proc.- krikščionys).
Visus vienodai glosto saulė: liepos dienomis – +36, spalio ir balandžio – apie +30, kartais ir daugiau.
Visų gyvastį palaiko ilgiausia pasaulio upė Nilas, tekantis iš pietų į šiaurę, o jo ilgis – 6671 km. Paprastai upė patvindavo ir į milžiniškus pakrančių plotus ,,atnešdavo“ derlingo dumblo kasmet liepos 17-18 d., tačiau, pastačius 3,5 km ilgio, 1 km pločio ir 111 m aukščio Asuano užtvanką, potvynių išvengiama. Kita vertus, užtvanka ir rezervuaras pasiruošę išgelbėti šalį nuo didžiulių sausrų ir netikėtų potvynių. Jos dėka Egipto maisto ištekliai pagausėjo 50%.
Po keturių valandų skrydžio (Vilnių nuo Egipto (Hurgados) skiria 3200 km) testuotas (kažkodėl testas UAB ,,Medicina practica laboratorija“ Vilniuje, Antakalnio g. 72 kainuoja net 65 eurus! Sako, kad kitur dar brangiau!), apdraustas ir pavargęs po kojomis pajunti faraonų šalies žemę.
Kol pasieki viešbutį, pamatai mūsų akiai neįprastus vaizdus: tradiciniu plačiu vyrišku apsiaustu vilkinčius vyrus, juodai apsirengusias moteris (moters apranga dengia nuogas kūno vietas, galvos plaukus: egiptiečiai įsitikinę, kad, vyrus labiausiai gundo jie), palmes, Sacharos smėlį, iš jo susipylusius smėlio kalnus, dviaukščius penkiaaukščius namus (daugiaaukščių čia nesimato), pakelėje besiiilsinčius šunis, pro akį praskrieja (esi vežamas komfortabiliu autobusu) viena kitą besivejančios parduotuvės (daugiausiai jos įvardintos Kleopatros vardu), parduotuvėlės, mečetės (iš jų penkis kartus per dieną kviečiama melstis)…
Vienos iš rytinių maldų lydimas, keliauji kartu su gidu, į Hurgadą, beveik Kauno dydžio miestą. Gidas perspėja, kad jeigu pakelės policijos postuose pamatysi pareigūnus, būtinai užsidėk kaukę. Bekaukiai baudžiami nemažomis piniginėmis baudomis. Autobusui skriejant, šmėžuoja pilki, gelsvi triaukščiai penkiaaukščiai namai, balkonuose plevėsuoja džiovinami drabužiai, o kelionės vadovas pasakoja šio miesto istoriją ir pateikia žinių apie ramadaną, kurio metu nuo saulėtekio iki saulėlydžio nei valgoma, nei geriama, nei rūkoma, draudžiami ir lytiniai santykiai, kiekvieną vakarą vargingai gyvenantys žmonės gali gauti nemokamo maisto: jį siūlo mečetės ir religinės organizacijos, turtingesnės šeimos irgi remia vargingai gyvenančius. Vėliau gidas pasakoja, kad Koranas privalomai dėstomas visose mokyklose. Toliau mintis nukreipia į Raudonąją jūrą ir teigia, kad Raudonojoje jūroje priskaičiuojama per 200 koralų ir daugiau nei 1100 žuvų rūšių. Koralai nusidriekę per 2000 km, o kai kurių iš jų amžius siekia apie 7000 metų. Raudonoji jūra pati sūriausia jūra, o jos pavadinimas siejamas su rausvomis bakterijomis, kurių esti vandens paviršiuje (tai viena iš trijų versijų). Jūroje daug salų, o jos dugną nukloję įvairiaspalviai koralai auga labai lėtai: per metus vos po vieną cm. Gidas primena ir tai, ką jau žinai tik atvykęs: sutemus plaukioti Raudonojoje jūroje draudžiama, nes į vandens paviršių išlaukia plėšriosios žuvys, kurios puola ir žmogų.
Ir taip besiklausant privažiuoji ,,Natūralių aliejų ir kvepalų gamyklą ,,Nefertiti“. Čia gali įsigyti palaimintųjų sėklų, jojoba, rukola, daigintų kviečių, vynuogių, kokosų, graikinių riešutų, lazdyno riešutų, sezamo, aloe vera, helba, sandalmedžio, mairūno, eterinio citrižolės, įdegio ir dar daugelio kitų pavadinimų aliejų.
Štai poros aliejų receptai: graikinių riešutų aliejus skatina galvos smegenų veiklą, gerina atmintį ir padeda sukaupti dėmesį. Naudojama širdies kraujagyslių sistemos sutrikimams gydyti, stiprina širdies raumenį. Padeda sergant aritmija ir tachikardija, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą. Graikinių riešutų aliejaus sudėtyje yra daug magnio, kalio ir kalcio, kurie būtini geram regėjimui. Naudojamas skydliaukės veiklos sutrikimams gydyti.
Įdegio aliejus saugo odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Padeda gražiai, lygiai įdegti. Garantuoja gražų bronzinį atspalvį, suteikia odai elastingumo, maitina ir drėkina.
Taip pat gamykloje gali įsigyti palaimintųjų sėklų, granatų žiedų, mairūno medaus, įvairių arbatų, muilų.
Reklamuodamasi save, įmonė sako: ,,Nefertiti kompanija pristato Jums aukščiausios kokybės natūralią produkciją, patvirtintą Egipto sveikatos apsaugos ministerijos; tarptautiniais ISO seartifikatais“.
Sugaišęs pirkiniams gerą valandą, grįžti atgal į viešbutį, o vakare jau pats gali aplankyti Šeraton gatvę. Tai Hurgados centras. Pilna krautuvėlių, į kurias esi kviečiamas, kartais ir primygtinai tave besivejančių prekeivių. Suvenyrai, batai, suknelės, skrybėlės, vėl suvenyrai, kvepalai … Nori nusipirkti, derėkis ir tikrai bent jau per pusę nusiderėsi…
Akį merkia restoranai. Užsuki į tolėliau esantį ,,Agra Roma“ ir išgeri vietinio alaus (aišku, daug silpnesnio ir neskanesnio nei mūsų ,,Tauras“, bet užtat tekainuojančio vos vieną dolerį). Beveik tiek pat kainuoja ir žuvies gėrybių rinkinys. Žvilgtelėjau į restorano meniu. Štai ko galima paskanauti: Tahina – trintas sezamas su augaliniu aliejumi. Į tahiną būtinai dedama baltųjų kmynų. Ji patiekiama pačioje vakarienės pradžioje. Ful midames – virtos vietinės pupos; tarb – mėsa įdarytas avies arba veršiuko skrandis; mahalil – burokėlių sultimis nuspalvinti salotiniai svogūnai su druska ir pipirais, alyvuogėmis, morkų ir citrinų gabaliukais; jautiena egiptietiškai – marinuota, skrudinta ir tik tada kepama orkaitėje mėsa; aviena kairietiškai – iš pradžių kepama, o po to troškinama pomidoruose avienos mentė; šakšuk – omletas su mėsa ir pomidorais; moloheja – trinta vištienos, prieskoninių žolelių, česnakų ir daržovių (bulvių, paprikų, moliūgų, aguročių, pomidorų arba morkų) sriuba; kibda – avienos arba jautienos kepenys su ryžiais arba lavaše, arba net su obuoliais, bananais ir apelsinais; kušari – smulkiai supjaustyti makaronai su lęšiais ir svogūnais; vištiena kairietiškai – iš anksto marinuota ir išvirta, sutepta medumi ir įšaunama į karštą krosnį vienai minutei vištiena; karkade – tikras nacionalinis Egiptiečių gėrimas, gaminamas iš kinrožės žiedų – dedešvinių šeimos augalų genties krūmo. Išgaunamas rūgštokas vyšnių spalvos gėrimas, kuris, nežinant, gali būti supainiotas su šviežiai suspaustomis granatų sultimis. Kiufta – ant grotelių kepti kotletai; kebabai – visų rūšių šašlykai; pastrami – vytinta ir mažai parūkyta jautiena storame prieskonių apvalkale; horba – lęšių sriuba su citrinų sultimis, pahlava – sluoksniuotos tešlos rombo formos kepiniai su riešutų įdaru; malahabidža – saldūs, sviestiniai ryžiai, virti su pienu, rožių vandeniu, pistacijomis ir prieskoniais; šaurma – skrudinta, plonai supjaustyta mėsa su prieskoniais ir žalumynais lavaše; balladi – mieliniai blynai (sklindžiai), rykliena…
Pasisotinęs dar tik iš tolo pasigėri Didžiąja mečete (deja, į jos vidų kol kas neleidžiama) ir, palydėjęs saulę miegot, ruošiesi kitai kelionei.
Kelionė į Luksorą (Luxor reiškia „daug rūmų“). Čia gyvena apie 0,5 mln. gyventojų, o pats miestas pastatytas ant senovėje buvusio miesto griuvėsių . Tai tarsi muziejus po atviru dangumi faraonų paslaptis sauganti miestas. Anot gidės, visur, kur smeigtum kastuvu, susidurtum su kažkuo senoviniu.
Sfinksų, pavaizduotų su liūto kūnu ir avino galva, alėja einame į Karnako šventyklų kompleksą (tai visai netoli Luksoro). Šventyklų komplekse esančios šventyklos buvo skirtos saulės dievui Amonui bei jo žmonai, karo dievui Montui irMutai, Amonui skirta šventykla yra didžiausia ir kadaise buvo apjuosta daugiau nei 2 km nusidriekusia 8 m storio siena. išliko Amenchotepo III (15 a. pabaiga–14 a. pradžia pr. Kr.) statytos dievo Mentu ir deivės Mutos šventyklosencikl. Nebelikę to aukso ir sidabro, kuriuo, pasak senovės rašytinių šaltinių, buvo išpuošta šventykla, bet didybės nesugebėta sunaikinti. Šventyklų sienos ir kolonos puoštos reljefais su Faraonų gyvenimais, žygiai atsispindi mitologinių scenų piešiniuose, jeigu mokėtum skatyti hieroglifus, tai daug sužinotum apie faraonų gyvenimą čia giliai įrėžtuose įrašuose.
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Autoriaus nuotr.