Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Trakų krašto literatas Jonas Počepavičius

Jonas Počepavičius Šiaurės Airijos miesto Ennniskillen tvirtovėje muziejuje (panašiame į Trakų pilį), supanašėjęs su airiu. Nuotr. iš Jono Počepavičiaus asmeninio archyvo

TRUMPAI

Gimiau 1945 01 07 Jonavos rajone, Panatorių valsčiaus Davydonių kaime. 1949 03 25 su tėvais, kurie buvę stambūs ūkininkai, vietinių stribų ir nkdv-e deportuotas. 1959-63  metais mokiausi Ukmergės Žemės ūkio mechanizacijos technikume. Iš ten dėl „atviros  apolitikos“  išmestas metams  į kolūkį padirbėti  fermų vežiku. 1964-1967 rekrutų tarybinėje armijoje. 1968-1971 Kauno radio gamyklos 9 cecho darbininkas. 1971-1976 Vilniaus universiteto studentas. Esu kadrinis žurnalistas. Iki 1983 metų leista dirbti žurnalistinį darbą, todėl  tarp 1984-1992 Rūdininkų alaus restorano administratorius, kur tiesioginiame pogrindyje laukiau Lietuvos, o kai reikėjo, buvau ir Savanoriu. 1992-1994 m. „Lietuvos žinių“ laikinas redaktorius, atsakingas sekretorius, stilistas, korektorius, ūkininkas, ryšininkas su užsienio skaitytojais,kurjeris ir taip toliau.Ten esu labai panašus į nacionalinės publicistinės lyrikos atgaivintoją  ir puoselėtoją… iki šio gvardietiško laiko. Po 1995 „LIETUVOS“ dienraščio likvidavimo naktinis sargas ir kiemsargis. Dėl „katino pensijos“ dirbantis pensininkas. Nuo 2009 metų esu socialinio tinklo „FACEBOOK“ paskyros puslapio-dienraščio autorius (per 5000 draugų ir 120 000 skaitytojų). Nuo  1999 m. „TRAKŲ ŽEMĖS“ darbuotojas, todėl paskutinę savaitės darbo dieną vadinuosi dar ir Jonu PENKTADIENIU.

Pagarbiai

lentvariečiams

Jonas POČEPAVIČIUS-DAVYDONIS

AMŽININKAMS

 

Jėzus Marija, klaidų daug!?,

Bet jos neardė krašto sveikatą.

Nereikia vienatvę troboj staugt.

Pamiršus teisingą sielos vadą.

Žiedo plebėjų apsupime,

Mintinai jaučiantys kiemo žadą,

Rodome Nežinios kine

Šiektok pasuksma Tautos ratą.

Pokario-ne-labai-vaikai

Soviet-homo treniravo!

Pavirtę tarybų baltais vilkais

Komunizmo neuždainavo.

2018 10 25

 

RAIDĖS BIČIULIU LYGTOS KUNIGUI

 

Eilėrašti,dygusis mano drauge,

Vakar pasimatymo many nesusilaukei?

Aš toks žemas ir pilkai nedoras

Nubėgau paskui Moterį  it musaitę  voras.

Gailiuosi…būk žmogum…neliesk širdelės,

Kurią totališkai dėl kompromisų  gelia.

Dėl garbės užkrauki pažinimo kryžių.

Likimas nusirengti pasiryžo.

Žaizdų neleiski-dovanų nuo priešų.

Erotinio netarki prakeikimo viešo.

Leisk  su pana sodelyje pabūti.

Suvokt žiedų pavasarinį jūtį.

Ach…buvo sutema kankinančiai vienoda.

Vėliau merga virtuvėje nukirto seną puodą.

Eilėrašti,nudėk  gyvenimą kampuotą-juodą.

Nupirki purvui geležinę šluotą.

xxx

Tik šūvis popierinis ir kumpa tikrovė

Eilėraščio nutraukė būtinybės kovą.

Gulėjau griovyje nuo skysčio amoralinio negyvas.

Pabėgo moteris.

Žydėjo pakely alyvos.

1993 05 20