Elžbieta Oleškevič-Ščiglo (Elizabeth Olshey) – jauna perspektyvi lentvarietė, žinoma ne tik Trakų rajono, bet ir visos Lietuvos publikai. Mergina dalyvavo ne tik nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje (2018), bet ir pernai metų „Lietuvos balse“, kur žiūrovai galėjo gerėtis jos balsu ir talentu. „Klevų alėjos“ skaitytojams dainininkė taip pat žinoma, kai kalbinome ją prieš trejus metus vykusio tarptautinio menų festivalio TRANS/MISIJOS metu, kur Žešuve, Lenkijoje, atstovavo Lietuvai kartu su projektu „Jazz Vibrations Trio“. Praėjus trejiems metams nutarėme pakalbinti Elžbietą apie jos dabartinį muzikinį kelią, pokyčius ir iššūkius gyvenime bei ateities planus.
Jūsų gyvenimas susijęs su muzika nuo mažų dienų. Baigėte Trakų meno mokyklos smuiko klasę, Vilniaus kolegijoje Menų ir kūrybinių technologijų fakultete – Populiariosios muzikos studijų programą, kur mokėtės dainavimo meno, o 2020 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur įgijote džiazo vokalo specialybės magistro laipsnį. Esate Vilnius All Stars Gospel Choir vadovė ir prodiuserė, koncertuojanti su žinomais Lietuvos atlikėjais, tarp jų ir su dainininke Monika Marija.
Praėję metai, kaip tyčia, buvo labai sudėtingi dėl pasaulį užklupusios koronaviruso infekcijos. Kaip Jums sekėsi priimti naują gyvenimo realybę tik prasidėjus pandemijai ir kokia Jūsų kūrybinė / darbinė veikla yra dabar, kai, atrodo, susigyvenome su šiuo virusu.
Iš tikrųjų, ir šie, ir praėję metai buvo labai, pasakyčiau, įdomūs. Iš atlikėjos, kūrėjos pusės atrodė, jog buvome įspausti į kažkokio fantastinio filmo scenarijų, kur akimirksniu pasaulis tapo baimės ir nežinios, pasimetimo vieta.
Išmokome gyventi kitaip ir prisitaikyti, kaip žmonija tai darė šimtus tūkstančių metų. Sutiksiu, jog muzikantams ir, apskritai, scenos žmonėms šis laikotarpis buvo labai sunkus – gyvi renginiai tapo nebeįmanomi, tad viskas nukeliavo į virtualią aplinką, kas iš pradžių irgi atrodė neįgyvendinama, bet po truputį visiems – ir atlikėjams, ir klausytojams – koncertas per Facebook Live ar YouTube tapo priimtina renginio forma.
Džiaugiuosi, jog buvo galimybė nusifilmuoti keliose koncertinėse ir biografinėse televizijos TVP Wilno laidose, taip pat turėjau koncertų tiek virtualiai, tiek ir karantinui atslūgus bei gyvai. Kaip tik rugpjūčio pabaigoje koncertavau Lentvario kultūros rūmų organizuojamame festivalyje „Dvarokas’21“, kuriame išbandžiau savo, kaip vokalistės, jėgas dainuodama roko muziką. Labai džiaugiuosi, kad atnešiau džiaugsmo ir nostalgijos bangą, tikiuosi, kad tai buvo ne paskutinis kartas su roko muzika.
Šie metai Jums yra ypatingi – gimė Jūsų dukrytė Estela. Daugumai kyla natūralus klausimas, kaip suderinti motinystę ir karjerą?
Šie metai yra iš tikrųjų ypatingi, nes pasaulį išvydo mūsų dukra Estela, kuri pakeitė mano ir vyro požiūrį į gyvenimą 180 laipsnių kampu. Esame palaiminti, kad turime dukrą, kuri, mamai koncertuojant, gali (ir nėra prieš) pabūti kelias valandas su seneliais, kadangi su vyru į koncertus dažniausiai vykstame kartu.
Esame be galo dėkingi, kad mūsų su vyru tėvai mums padeda, todėl galime suderinti ir motinystę / tėvystę, ir karjerą, ir kurti toliau savo mylimiems klausytojams.
Jums labiausiai prie širdies džiazas, tačiau kokie atlikėjai ir muzikos stiliai Jums taip pat patinka, gal net inspiruoja Jūsų kūrybinę veiklą?
Džiazo muzika yra pavergusi mano širdį ir balsą iki kojos pirštų – tas yra tiesa, bet taip pat mano širdyje ir balse visada skamba bliuzas – bene mylimiausias muzikos stilius, kurį labai mėgstu atlikti. Iš prigimties esu labai melancholiška, tad ir muziką tokią mėgstu, su paverkšlenimu, su pariaumojimu, todėl ir šiemet, išbandžiusi ir roką, supratau, kad mėgstu ir tokią muziką (tinkančią prie mano visada juodos aprangos).
Jūs esate ne tik atlikėja, bet ir dainų kūrėja. Pernai prieš šv. Kalėdas pristatėte dainą gimtąja lenkų kalba „Ciepło świąt“, o šių metų pavasarį – kūrinį „Kova“. Ką reiškia Jums šios dainos, kaip jos atsirado?
Daina „Ciepło świąt“, kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia „švenčių šiluma“, visiškai inspiruota mano nėštumo ir artėjančių kalėdinių švenčių, kurių kasmet laukiu kaip vaikas.
Taip pat ši daina kalba ir apie Kristaus gimimą. Žinoma, rašydama jos tekstą, mintyse turėjau ir savo dukters gimimą, kuris pakeitė mūsų gyvenimą taip, kaip ir Dievas jį keičia.
Šią dainą paskyriau mano dėdei Stanislovui, kurio jau kelis metus nėra tarp mūsų, rašydama apie kalėdinių švenčių šilumą iki ašarų visad prisimenu jį, mūsų „slaptąjį“ Kalėdų Senelį…
O daina „Kova“ gimė kelis mėnesius vėliau negu pastaroji. Ją parašiau įkvėpta mano dalyvavimo konkurse „Lietuvos balsas“, kuriame tapau finaliste ir turėjau galimybę džiaugtis 5-ąja vieta, kas irgi yra labai smagu.
Dainos pavadinimas, kaip ir pagrindinė mintis, yra kova už būvį SAVIMI. Už laisvę būti ir nesigėdyti savęs, savo tautybės, galimybių, seksualinės orientacijos ir t. t.
Ši daina kalba visų mažumų kalba. Dažniausiai ne tik nesėkmei, bet ir nelaimėjimui „prirašydavau“ arba savo tautybę, arba savo išvaizdą, bet dabar supratau, kad visa tai neturi reikšmės. Reikia eiti pirmyn, kovoti už savąją žvaigždę po dangum ir viskas tikrai pavyks, kaip visada!
Žiūrovai dažnai gali Jus išvysti ne tik Lietuvos televizijos ekranuose (2020 m. dalyvavote projekte „Lietuvos balsas“). Teko Jus matyti ir TVP Wilno kanalo laidoje W światłach muzyki ir kt., girdėti skambančias dainas per Radio Znad Wilii. Gal galėtumėte plačiau papasakoti apie tai.
„Lietuvos balsas“ – drįsčiau teigti, kad tai geriausias muzikinis šou Lietuvoje ir pasaulyje, nes, iš tikrųjų, jo eigoje yra atrenkami tik geriausi šalies dainininkai, atlikėjai. Kuo toliau, tuo šis projektas pasidaro dar įvairesnis, šiemet startuoja naujojo formato „Lietuvos balsas. Šeima“, kuriame dalyvaus ne tik solistai ir duetai, bet ir didesni kolektyvai.
Labai smagu, kad buvau ir esu šios „Lietuvos balso“ šeimos dalis, ir prisiminimai su šiuo projektu dar ilgai liks mano širdyje.
Taip pat dažnai pasirodau ir TVP Wilno laidose, kuriomis labai džiaugiuosi. Ši televizija yra būtent skirta parodyti pasauliui ir kitiems Lietuvoje gyvenantiems bei gyvenusiems lenkų tautybės žmonėms apie tai, kas vyksta Vilniaus krašte, kokie renginiai ir šventės yra organizuojami, ką veikia ir kuria mūsų krašto tautiečiai. Esu laiminga, kad taip pat pasirodau šios televizijos laidose ir papildau mūsų kultūrinį, meninį tautiečių fondą.
Esate tautinių bendrijų atstovė. Kaip Jums svarbu išsaugoti savo tėvų, senelių / protėvių kultūrą, paveldą?
Turbūt kaip dauguma žmonių kitataučių, paauglystėje, pradedama savo muzikinę karjerą, buvau įsitikinusi, kad mano tautinis išskirtinumas man kliudys muzikiniame kelyje, o iš tikrųjų dabar suprantu, kad išskirtinumas – tai viena didžiausių Dievo dovanų šiuolaikiniame pasaulyje, kur panašumai jau tampa nepopuliarūs. Mano jaunystėje buvo svarbu visoms klasės draugėms nešioti tuos pačius drabužius, tas pačias kuprines, turėti tuos pačius telefonus ir panašiai. Išsiskirti buvo nemadinga. Dabar bet koks išskirtinumas yra deimanto vertės. Įgijus daugiau pasitikėjimo dabar, didžiuojuosi būdama skirtingų tautybių atstove – lietuvių lenkaitė su osetų kilmės senelio, mamos tėčio, kraujo priemaiša. Dažnai gaunu komplimentų, kad mano pietryčių Azijos kraujas mane papuošia subtilia išvaizda bei karštu lyg dykuma charakteriu.
2019 m. dalyvavote Mados Alchemijoje 2019, Aleksandro Vasiljevo mados šou. Gal galite prisiminti? Aleksandras Vasiljevas – išskirtinė asmenybė. Kokį įspūdį jis Jums paliko?
2019 m. turėjau garbės būti pagrindine dainininke / atlikėja Mados Alchemijos – Aleksandro Vasiljevo mados šou. Teko per dvi savaites paruošti visiškai naują, mados ikonų dainų minikoncertą tarp Lietuvos žymiausių dizainerių drabužių kolekcijų pristatymų. Madonna, Marilyn Monroe, Lady Gaga – tai moterys, pakeitusios pasaulinę madą – jų muziką ir atlikau. Kaip Plus size (didesnio dydžio) moteris pirma žygiavau podiumu ir už tai gavau daug aplodismentų. O ponas Vasiljevas prieš pasirodymą man pasakė: „выглядите шикарно“ (liet. „atrodote nuostabiai”). Tokio komplimento nepamirši niekada…
Pabaigai norėčiau užduoti tradicinį klausimą, kokie yra Jūsų ateities planai?
Ateities planai yra paprasti – mėgautis motinyste, iš naujo pažinti pasaulį ir įkvėpimo bangose kurti naują muziką klausytojams.
Dėkojame už pokalbį. Linkime kūrybinės sėkmės ir laukiame naujų dainų.
Kalbėjosi Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Nuotr. iš asmeninio Elžbietos Oleškevič-Ščiglo archyvo