Seimas pritarė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektui Nr. XIVP-1056(3). Nauja įstatymo redakcija siekiama valstybės lygiu mažinti smurtą artimoje aplinkoje, sustiprinant apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, smurto artimoje aplinkoje prevenciją bei specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
Įstatymu apibrėžtas smurtas artimoje aplinkoje, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys, nustatyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų teises, prevencijos priemonių įgyvendinimą, specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą, apsaugos priemonių įgyvendinimą, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančio asmens teises ir asmenų, kuriems skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, teises ir pareigas.
Įstatyme įtvirtinta nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
Laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas.
Jį 15 dienų laikotarpiui skirs policijos pareigūnas, kai, gavus pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir atlikus pavojaus rizikos vertinimą, bus nustatyta smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika. Smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimo kriterijus nustatys vidaus reikalų ministras. Sprendimas skirti ar neskirti apsaugos nuo smurto orderį galės būti priimamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą artimoje aplinkoje gavimo.
„Labai svarbu, kad mes sutariame ir įteisiname apsaugos nuo smurto orderį, ir tai yra tas esminis sprendimas, būtinas apsaugoti auką nuo pakartotinių sužalojimų ar net nužudymo“, – pritarti naujovei ir visam teisės aktui kvietė Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.
Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15 dienų laikotarpiui nuo apsaugos nuo smurto orderio skyrimo momento bus įpareigojamas:
1) laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu, nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso būstas;
2) nesilankyti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nesvarbu, ar smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo gyvena ar negyvena joje kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu;
Už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą bus baudžiama nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų, pakartotinai nusižengus – nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų.
3) nesiartinti apsaugos nuo smurto orderyje nustatytu atstumu prie smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, gyvenančių aplinkoje, kurioje buvo sukeltas smurto artimoje aplinkoje pavojus;
4) nebendrauti, neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ir kartu su juo gyvenančiais pilnamečiais asmenimis ir (ar) vaikais.
Taip pat nustatyta, kad policijos pareigūnų sprendimus skirti apsaugos nuo smurto orderį ar jo neskirti per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo per policijos įstaigos padalinį, kuriame tarnauja skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas, galima skųsti apylinkės teismui.
Įstatymas įsigalios 2023 m. liepos 1 d.
Už įstatymą balsavo 99, prieš buvo du, susilaikė 17 Seimo narių.
Lydimajame Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projekte Nr. XIVP-1057(2) nustatyta administracinė atsakomybė už apsaugos nuo smurto orderio nustatytų įpareigojimų nesilaikymą. Kodekse įtvirtinta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiu nustatytų įpareigojimų nesilaikymą bus baudžiama nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų dvidešimt eurų, pakartotinai nusižengus – nuo trijų šimtų iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Už šiuos nusižengimus taip pat galės būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Už kodekso pataisas balsavo 110, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 13 Seimo narių.
lrs.lt inf.
