Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)
Kai kuriems politikams prakalbus apie Seime esą stringantį pataisų rengimą tiesioginiams merų rinkimams įteisinti, socialdemokratai tikina, kad tokius gandus platina politikai, kurie patys nedalyvauja pataisų rengimo procese.
„Netiesa, kad nieko nevyksta ir kad nėra sutarimo dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo. Socialdemokratai aktyviai ir konstruktyviai siekia, kad tiesioginiai mero rinkimai būtų kuo greičiau įteisinti. Gruodžio pabaigoje Seimo valdybos sprendimu iš visų parlamentinių frakcijų buvo suformuota darbo grupė Vietos savivaldos įstatymo pakeitimams, susijusiems su tiesioginių merų rinkimų įteisinimu“, – pažymi socialdemokratų Seimo frakcijos seniūno pavaduotojas Eugenijus Sabutis, Seime trečiadienį surengęs spaudos konferenciją.
Socialdemokratai siekia, kad tiesiogiai renkamas meras nesusilpnėtų. Kaip vykdomosios valdžios atstovas meras turėtų palaikyti glaudų ryšį su savivaldybės taryba, bet ir toliau savarankiškai formuoti savo politinę komandą, kad galėtų vykdyti savo įsipareigojimus rinkėjams.
„Darbo grupėje sutarta dėl principinių klausimų. Įvertinę kitų Europos šalių patirtį, priėjome sutarimą, kad meras nebegalės būti tarybos pirmininku. Bet meras ir toliau bus tarybos darbotvarkės sudarymo iniciatorius, atliks tarybos posėdžio organizacinį darbą, ves tarybos posėdį, tačiau jame negalės balsuoti“, – pabrėžia E. Sabutis.
Sutarta, kad merui pavedama „aiški vykdomosios valdžios funkcija“.
„Naujai išrinkti merai jausis tvirčiau. Merui bus pavesta parengti ir vykdyti savivaldybės biudžetą, už jį atsiskaityti. Galima sakyti, meras perims dabartinio administracijos direktoriaus funkciją. Biudžete atsispindės mero ir jo komandos politiniai įsipareigojimai rinkėjams“, – paaiškina parlamentaras.
Darbo grupėje taip pat pasiektas sutarimas, kad meras gali būti renkamas tik trims kadencijoms iš eilės.
Darbo grupės Seimui teikiamose Vietos savivaldos įstatymo pataisose numatyta, kad mero pasirenkami vicemerai būtų aprobuojami tarybos – meras turėtų gauti tarybos pritarimą jų paskyrimui.
Kontrolės komiteto, etikos ir antikorupcijos komisijų pirmininkų pozicijos bus rezervuotos opozicijai. „Pasiektas principinis sutarimas, kad įstatyme turėtų būti numatytas ir apibrėžtas opozicijos lyderis. Kita naujovė – vadinamoji mero veto teisė. Meras galės atmesti tarybos sprendimus, jeigu šie, jo manymu, prieštarautų įstatymams. Bet kuriuo atveju paskutinis žodis lieka tarybai“, – pabrėžia E. Sabutis.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas įsitikinęs, kad būtina kruopščiai reglamentuoti mero atsakomybę ir sąveiką su savivaldybės taryba ir kitomis savivaldybės grandimis.
„Atmetę socialdemokratų pasiūlymus, valdantieji pateikė savo projektą, kuriame buvo neapibrėžta merų vieta ir funkcija savivaldybės struktūroje. Todėl dabar svarbu įtvirtinti, kad tik taryba turi įgaliojimus priimti sprendimus svarbiausiais vietos bendruomenės klausimais, aktyviai konsultuodamasi su vietos žmonėmis, ir numatyti veiksmingą mero atleidimo iš pareigų prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu mechanizmą. Taip pat būtina užtikrinti žemiausių savivaldybės grandžių – seniūnijų ir seniūnų – veiklos ir finansinį savarankiškumą“, – pabrėžia K. Vilkauskas.
Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad esama merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Seimas turi pakeisti pagrindinį šalies įstatymą ir sutarti dėl naujo savivaldos modelio.
lrs.lt inf.
