Vykstant karui Ukrainoje kai kuriems mokyklų vadovams iškyla klausimų situacijose, kai mokytojas atvirai palaiko Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, skleidžia dezinformaciją. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklų vadovams pateikė rekomendacijas, kokių teisinių priemonių turi būti imamasi panašiose situacijose.
Mokyklos vadovą Darbo kodeksas ir Švietimo įstatymas įpareigoja užtikrinti mokykloje fiziškai ir psichologiškai saugią aplinką. Rekomenduojama, kad mokyklos direktorius, gavęs informacijos apie mokytojo pamokose, mokykloje ar, pvz., socialiniuose tinkluose, reiškiamas pažiūras, pritariančias karui Ukrainoje, skleidžiamą dezinformaciją, turi nedelsdamas pasikviesti mokytoją pokalbiui ir dalykiškai su juo pasikalbėti. Per pokalbį gali būti pateikiamas siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei mokytojas nesutinka, reikėtų inicijuoti pareigų pažeidimo tyrimo procedūrą, paprašyti, kad mokytojas raštu pasiaiškintų dėl pažeidimų.
Darbo kodekse numatyta, kad darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika yra laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybes, kurios yra laikomos šiurkščiu pareigų pažeidimu, galima apibrėžti mokyklos vietiniuose teisės aktuose. Nustačius tokį pažeidimą, priklausomai nuo jo sunkumo ir kitų aplinkybių, darbuotojui gali būti įteikiamas įspėjimas dėl galimo atleidimo už antrą tokį patį pažeidimą arba jis gali būti atleidžiamas iš darbo be įspėjimo ir išeitinės kompensacijos.
Siekdama išvengti panašių incidentų, mokyklos administracija turėtų aiškiai visus darbuotojus informuoti, jog viešas pritarimas tarptautiniams karo nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas gali būti laikomas nusikaltimu. Tokių pažiūrų demonstravimas darbo vietoje ar viešoje erdvėje yra neleistinas ir gali būti laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.
Baudžiamajame kodekse numatoma, kad, tas kas viešai pritarė Lietuvos ar Europos Sąjungos teisės aktais ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nors šiame Baudžiamajame kodekse neužsimenama apie karą Ukrainoje, tačiau 2022 m. balandžio 12 d. priimtoje rezoliucijoje Seimas siūlo Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui kvalifikuoti kaip ukrainiečių tautos genocidą. Konstitucija draudžia karo propagandą, joje taip pat nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Atsižvelgiant į tai, kad viešas pritarimas Rusijos karinei agresijai prieš Ukrainą ar jos neigimas gali būti laikomas nusikaltimu, darbdavio reikalavimas darbuotojui nutraukti tokius veiksmus ir laikytis Lietuvos teisės aktų bei teisėtų darbdavio vidaus taisyklių reikalavimų negalėtų būti laikomas psichologiniu smurtu ar diskriminacija.
Rekomendacijos parengtos bendradarbiaujant su darbo santykių konsultantu Romu Turoniu ir Valstybine darbo inspekcija.
smsm.lrv.lt inf.
