Šiais metais brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatai nėra džiuginantys nei savivaldybės mokyklų abiturientams, nei mokytojams. Daugiausiai diskusijų sukėlė šalyje ir savivaldybėje neišlaikiusiųjų matematikos valstybinio brandos egzamino kandidatų procentas. Prieš apžvelgiant 2022 m. brandos egzaminų rezultatus, pateikiame savivaldybės abiturientų skaičiaus bei valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų laikymo kaitą savivaldybės mokyklose. Kol nėra gauti valstybinių brandos egzaminų rezultatų oficialūs protokolai, informacija pateikiama su išorinių kandidatų (eksternų) rezultatais. Šiais metais savivaldybės gimnazijose mokėsi 310 abiturientų, 13 mažiau nei pernai.
Šių metų abiturientams teko didelis išbandymas, nes jie dėl COVID-19 pandemijos ir karantino kai buvo 10-oje klasėje 2020 metų pavasarį ir 11 klasėje 2020–2021 mokslo metų didesnę dalį bei 12 klasėje 2021–2022 mokslo metų rudenį mokėsi nuotoliniu būdu, turėjo mažesnę galimybę atlikti tyrinėjimo ir praktinius gamtos mokslų darbus laboratorijose. Galimai tai viena iš priežasčių, įtakojusių 2022 m. valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Pagrindinės sesijos metu savivaldybės 3 gimnazijų (2021 m. 5, 2020 m. 4) 4 abiturientų valstybinių brandos egzaminų darbai įvertinti 100 balų (2021 m. 14, 2020 m. 14, 2019 m. 16 abiturientų, 2018 m. 11 abiturientų):
- Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazijos – 1 rusų (užsienio) kalbos;
- Paluknio „Medeinos“ gimnazijos – 1 rusų (užsienio kalbos);
- Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos – 2 anglų (užsienio) kalbos.
Šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikė 146 kandidatai, pernai 143. Nors kandidatų, neišlaikiusių minėto egzamino, procentas didesnis nei 2021 metais (2022 m. 15,75%, 2021m. 13,29%, 2020 m. 23,29%), tačiau didesnis procentas kandidatų, išlaikiusių pagrindiniu lygiu (36–85 balais) (2022 m. 41,78%, 2021 m. 34,97%, 2020 m. 32,19%) ir mažesnis patenkinamu lygiu (16–35 balais) (2022 m. 35,62%, 2021 m. 44,06%,). Aukštesniuoju lygiu (86–100 balų) išlaikiusiųjų procentas panašus kaip ir 2020 m. (2022 6,85%, 2021 m. 7,69%, 2020 m. 6,84%).
Savivaldybės šiemetiniams kandidatams kaip ir Lietuvos mokiniams prasčiau sekėsi laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Egzaminą laikė 129 kandidatai, 2021 m. – 114. Šio egzamino neišlaikė šalyje 35,41%, Trakų rajone – 47,29% (2021 m. 21,05%, 2020 m. 48,36%). Nors kandidatų, išlaikiusių egzaminą patenkinamu lygiu, procentas mažesnis nei 2021 m. (2022 m. 37,21%, 2021 m. 54,39%), tačiau išlaikiusių pagrindiniu lygiu procentas taip pat mažesnis (2022 m. 14,73%, 2021 m. 23,68%). O aukštesniuoju lygiu kaip ir pernai išlaikė tik vienas Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas (0,78%, 2021 m. 0,88%). Šalies kandidatams šį egzaminą sekėsi sėkmingiau laikyti, nes išlaikiusiųjų patenkinamu lygiu 39,89%, pagrindiniu lygiu 21,08%, aukštesniuoju lygiu 3,62%.
Geriausiai abiturientams sekėsi 2022 metais laikyti anglų ir rusų kalbų valstybinius brandos egzaminus. Tačiau rezultatai prasteni nei 2021 metų. Anglų kalbos egzaminą laikė 131 mokinys (2021 m. 133), rusų kalbos – 60 (2021 m. 61). Lyginant 2019–2021 metų rezultatus buvo stebima tendencija, kad minėtų užsienio kalbų mažesnis procentas darbų, įvertintų patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir didesnis procentas pagrindiniu lygiu (36–85 balais) bei darbų, įvertintų aukštesniuoju lygiu (86–100 balų). Tačiau šių metų rezultatai skiriasi nuo 2021 m. ir minėta tendencija nepasitvirtina. Anglų kalbos valstybinio brandos egzamino neišlaikė kaip ir pernai 4 kandidatai (2022 m. 3,05%, 2021 m. 3,01%). Patenkinamu lygiu išlaikė 21,37% (2021 m. 15,04%), pagrindiniu lygiu 57,25% (2021 m. 63,16%), aukštesniuoju lygiu 18,32% (2021 m. 18,80%).
Pažymėtina, kad šiemet kaip ir pernai mažas skaičius abiturientų rinkosi ir laikė socialinių mokslų: istorijos 62 (2021 m. 78), geografijos 25 (2021 m. 14) ir gamtamokslinio ugdymo biologijos 50 (2021 m. 40), chemijos 3 (2021 m. 2) valstybinius brandos egzaminus. Minėtų dalykų daugumos kandidatų darbų, įvertintų patenkinamu lygiu (16–35 balais) ir pagrindiniu (36–85 balais). Nors istorijos valstybinio brandos egzamino neišlaikė tik 1,61% (2021 m. 1,28%), tačiau ir aukštesniuoju lygiu valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 3,23% (2021 m. 7,69%).
Geografijos valstybinį brandos egzaminą kaip ir pernai išlaikė visi laikiusieji kandidatai, patenkinamu lygiu – 28% (2021 m. 28,57%), pagrindiniu lygiu 68% (2021 m. 71,43%), aukštesniuoju lygiu 12% (2021 m. 0%). Tą patį galima pastebėti ir biologijos valstybinio brandos egzamino rezultatuose. Praėjusiais ir šiais mokslo metais neišlaikė biologijos egzamino panaši 6 procentų neviršijanti mokinių dalis, žymiai didesnis procentas nei pernai mokinių išlaikė patenkinamu lygiu (2022 m. 42%, 2021 m. 27,5%), pagrindiniu ir aukštesniuoju lygiu taip pat mažesnis procentas nei pernai (2022 m. 46%, ir 6%, 2021 m. 47,5% ir 20,0%, 2020 m. 34,78% ir 13,05%). Laikiusių chemijos valstybinį brandos egzaminą dviejų mokinių darbai įvertinti patenkinamu lygiu ir vieno aukštesniuoju lygiu (2021 m. abiejų patenkinamu lygiu).
Kasmet vis mažesnis skaičius laiko informacinių technologijų valstybinį brandos egzaminą, šiais metais laikė 9 kandidatai (2021 m. 12, 2020 m. 12, 2019 m. 29). Egzaminą išlaikė visi, patenkinamu lygiu – 44,44% (2021 m. 41,67%, neišlaikiusių buvo 8,33%), pagrindiniu lygiu – 44,44% (2021 m. 33,33%) ir aukštesniuoju 11,11% (2021 m. 16,67).
Šiais metais savivaldybės mokinių valstybinių brandos egzaminų rezultatų vidurkis didesnis už šalies fizikos, geografijos ir informacinių technologijų, 2021 metais buvo didesnis rusų (užsienio) kalbos ir geografijos.
Šiais metais savivaldybės mokyklų abiturientai rinkosi ir laikė mokyklinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, lenkų, rusų gimtųjų kalbų, menų ir technologijų. Mokyklinius brandos egzaminus laikė mažiau abiturientų, negu praeitais metais: lietuvių kalbos ir literatūros 111 (2021 m. – 134, 2020 m. – 93, 2019 m. – 121), lenkų gimtosios kalbos 29 (2021 m. – 38, 2020 m. – 21, 2019 m. – 27), rusų gimtosios kalbos 6 (2021 m. – 5, 2020 m. – 3, 2019 m. – 4), menų 5 (2021 m. – 5, 2020 m. – 6, 2019 m. – 7) ir technologijų 102 (2021 m. – 133, 2020 m. – 112, 2019 m. – 114).
Lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą pagrindinės sesijos metu išlaikė visi, pernai neišlaikė 2,99%, 2020 m. 8,33%, 2019 m. 10,74% kandidatų, 4–5 balų įvertinimus gavo 58,56% (2021 m. 49,25%, 2020 m. 59,17%, 2019 m. 50,41%), 6–8 balų – 36,04%, (2021 m. 43,29%, 2020 m. 24,99%, 2019 m. 31,40%) ir 9–10 balų – 5,4%, (2021 m. 4,48%, 2020 m. 7,50%, 2019 m. 7,44%) mokinių. Lietuvos kandidatų darbai įvertinti 4–5 balais 65,15% (2021 m. 63,31% , 2020 m. 62,39%), 6–8 balais 19,96%, (2021 m. 28,25%, 2020 m. 29,43%), 9–10 balų 2,72% (2021 m. 2,77%, 2020 m. 2,7%) ir 4,09%, (2021 m. 5,68%, 2020 m. 5,47%, 2019 m. 6,51%) egzamino neišlaikė.
Vienas populiariausių pasirenkamųjų mokyklinių brandos egzaminų – technologijų brandos egzaminas. Jo neišlaikė 1 (0,98%) (2021 m. išlaikė visi laikiusieji), 4–5 balais įvertintų darbų nėra (2021 m. 0,75%, 2020 m. 0%), 6–8 balais – 33,34%, (2021 m. 35,34%, 2020 m. 18,75%) ir 9–10 balais – 65,68%, (2021 m. 63,91%, 2020 m. – 81,25%). Lietuvos mokyklinio technologijų brandos egzamino neišlaikė 0,3%, 2021 m. 0,29% , 2020 m. – 0,26%), išlaikė: 4–5 balais 7,15% (2021 m. 5,93 %, 2020 m. 5,09%), 6–8 balais 37,47% (2021 m. 38,10%, 2020 m. 29,37%) ir 9–10 balais 55,27% (2021 m. 56,30%, 2020 m. – 57,87).
Lenkų gimtosios kalbos mokyklinį brandos egzaminą kaip ir pernai išlaikė visi, 24,141% (2021 m. 5,79%, 2020 m. 20,13%) darbų įvertinti 4–5 balais, 44,82%, (2021 m. 52,63 %, 2020 m. 57,14%) – 6–8 balais ir 31,03%, (2021 m. 31,58%, 2020 m. 38,10%) – 9–10 balų. Lietuvoje minėto egzamino neišlaikė 0,41% (2021 m. 0,27%) kandidatų, 16,98%, (2021 m. 19,67%, 2020 m. 20,13%) gavo 4–5 balus, 53,65% (2021 m. 53,97%, 2020 m. – 53,50%) – 6–8 balus ir 28,91% (2021 m. 26,10%, 2020 m. 26,36%) – 9–10 balų.
Rusų gimtosios kalbos mokyklinį brandos egzaminą laikė tik 6 (2021 m.5, 2020 m. 3, 2019 m. 4) mokiniai. Egzaminą išlaikė visi, iš jų: 3 darbai įvertinti 5 balais ir po vieną 6, 7, 8 balais (2021 m. vieno darbas įvertintas 6 balais ir keturių – 7 balais, 2020 m. vieno darbas įvertintas 5 balais, 1 – 6 balais ir 1 – 8 balais, 2019 m. vieno kandidato darbas įvertintas 6 balais, dviejų – 8 balais ir vieno 9 balais). Lietuvos 4 (1,28%) kandidatai (2021 m. 1 kandidatas (0,41%) neišlaikė egzamino, 18,53% (2021 m. 19,10%, 2020 m. –21,65%) gavo 4–5 balus, 62,62%, (2021 m. 58,13%, 2020 m. –64,18%) – 6–8 balus ir 16,93% (2021 m. 22,36%, 2020 m. – 14,18%) – 9–10 balų.
Menų (dailės) egzaminą laikė 4 (2021 m.5, 2020 m. 6, 2019 m. 7) mokiniai: visi išlaikė ir jų darbai įvertinti: vieno 10 balų (25%) ir trijų 8 balais (75% ) (2021 m. visų 10 balų, 2020 m. 9 – 10 balais (50% – 9 balais ir 50% – 10 balų). Vienas mokinys laikė muzikos ir kompiuterinių muzikos technologijų mokyklinį brandos egzaminą, jo darbas įvertintas 10 balų. Lietuvos laikę menų mokyklinį brandos egzaminą kandidatai, išlaikė visi, 4–5 balus gavo 0,71% (2021 m. 1,16% , 2020 m. 0,92%), 6–8 balus – 21% (2021 m. 16,99%, 2020 m. – 21,18%) ir 9–10 balų – 78,07% (2021 m. 81,84%, 2020 m. – 77,89%).
Pakartotinės sesijos metu savivaldybės vienas mokinys laikė atidėtą istorijos valstybinį brandos egzaminą ir gavo patenkinamą įvertinimą. Taip pat 20 savivaldybės mokinių (2021 m. 24, 2020 m. 38, 2019 m. 45) laikė lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą. Jiems suteikta galimybė išlaikyti privalomą egzaminą, kurio nepasisekė išlaikyti pagrindinės sesijos metu. Pakartotinės sesijos metu visi išlaikė egzaminą, pernai 1 mokinys neišlaikė. 4–5 balų įvertinimus gavo 25% (2021 m. 45,83%), 6–8 balų – 50% (2021 m. 45,83%) ir 9–10 balų – 25% (2021 m. 4,17%) mokinių.
Savivaldybės keturių: Lentvario Motiejaus Šimelionio, Lentvario „Versmės“, Rūdiškių ir Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijų mokiniai pateikė apeliacijas dėl valstybinių brandos egzaminų įvertintų darbų: 9 dėl lietuvių kalbos ir literatūros, 10 dėl matematikos ir 1 dėl istorijos. Kol kas apeliacijų rezultatų nėra, todėl galimi vėlesni savivaldybės brandos egzaminų rezultatų patikslinimai.
Savivaldybės mokyklų mokinių brandos egzaminų rezultatų 2–3 metų analizė rodo, kad beveik visų mokomųjų dalykų rezultatai yra prastesni už šalies, nestebima geresnių pokyčių tendencija. Todėl svarbu sukurti savivaldybės švietimo bendruomenės bendradarbiavimo mechanizmus, orientuotus į švietimo įstaigų pažangą, siekiant kiekvieno mokinio asmeninės ūgties, gerinti mokinių mokymosi motyvaciją ir pasiekimus, mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje mokykloje.
Todėl savivaldybės mero institucija ir administracija planuoja optimizuoti ir stiprinti mokyklų tinklą, kad būtų užtikrintos mokymosi sąlygos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Reikšmingos šių sisteminių pokyčių įgyvendinimo sėkmės sąlygos – sutelkta bendra savivaldybės švietimo bendruomenės (vietos politikų, švietimo administratorių, švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų) veikla, susitariant ir kolegialiai priimant sprendimus, orientuotus į kiekvieno vaiko kokybiško ugdymo poreikius ir mokytojų profesinę ūgtį.
Svarbu, kad mokyklos tinkamai pasiruoštų naujiems sisteminiams švietimo pokyčiams: dirbti pagal atnaujintas bendrąsias programas, stiprinti įtrauktį mokykloje. Mokinio kompetencijų ugdymas dalykų turiniu, mokymo suasmeninimas, atliepiant individualius besimokančiojo poreikius sėkmingai įdiegti šalies lygmeniu sutartus sisteminius pokyčius, savivaldybės švietimo politikos administratoriams kartu su bendrojo ugdymo mokyklų vadovais būtina susitarti dėl bendrų veiklos krypčių, numatyti visų išteklių, reikalingų mokyklų prieinamumui gerinti, valdymo sprendimus, stiprinti vietos švietimo įstaigų tinkle.
Savivaldybės administracija sieks dalyvavimo ilgalaikėje pažangos programoje „Tūkstantmečio mokyklos“ ir skatins, kad savivaldybės atnaujintose mokyklose būtų sukurtos lygiavertės, integralios, optimalios ir kokybiškos ugdymo(si) sąlygos visiems vaikams, nepaisant jų socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos. Savivaldybei reikės atrasti savitus optimalius vietos švietimo sistemos problemų sprendimus, kuriant įtraukiojo ugdymo ekosistemą, gerinant mokyklų tinklaveiką, stiprinant mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystę, profesinį bendradarbiavimą, modernizuoti gamtos ir technologijų mokymą(si).
Mokyklų vadovų metinėse užduotyse turės būti numatytas sisteminis patirtinio mokymosi pokytis, susietas su mokinių pasiekimų pažanga. Savivaldybės administracijos vadovų siekis stiprinti mokyklų vadovų bendradarbiavimą, į pokyčio įgyvendinimą įtraukti visų rajono švietimo įstaigų mokytojus, vadovų komandas, Švietimo centro ir savivaldybės administracijos darbuotojus, sukurti kolegialaus bendradarbiavimo praktiką ir kultūrą, padėsiančią gerinti mokinių pasiekimų rezultatus ir pasirengti kitiems sisteminiams švietimo pokyčiams savivaldybėje.
Baigėsi svarbus ir nelengvas 2022 metų brandos egzaminų etapas ne tik abiturientams, bet ir juos mokiusiems mokytojams. Nuoširdžiai dėkojame visų savivaldybės gimnazijų, pagrindinių, pradinių mokyklų bei Bijūnų mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriams, direktorių pavaduotojams ugdymui ir ūkio reikalams, mokytojams, kitiems mokyklų darbuotojams už brandos egzaminų organizavimą, vykdymą, administravimą, už sutelktas jėgas ir atsakingą darbą egzaminų dienomis. Dėkojame visiems kandidatams, laikiusiems brandos egzaminus, už atsakingą požiūrį, gerą elgesį ir pareigingumą. Sėkmės Jums visiems, užbaigusiems mokyklinio gyvenimo etapą ir verčiantiems naują savo gyvenimo puslapį.
Informaciją parengė Trakų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Regina Žukienė
Šaltinis – https://trakai.lt/naujienos/traku-rajono-savivaldybes-abiturientu-2022-metu-brandos-egzaminu-rezultatu-apzvalga/4587
