Šis esminis žingsnis paankstina perėjimą nuo ilgai buvusio itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, kuris padės užtikrinti, kad infliacija laiku vėl taptų ECB siekiamo 2 % vidutiniu laikotarpiu dydžio. Vadovaudamasi savo dabartiniu vertinimu, Valdančioji taryba numato, kad per kelis artimiausius posėdžius ji toliau didins palūkanų normas, kad slopintų paklausą ir neleistų susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiams.
Šiuo meetu infliacija tebėra gerokai per didelė ir tikėtina, kad ji dar gana ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Pagal išankstinį Eurostato įvertį, rugpjūčio mėn. infliacija euro zonoje buvo 9,1 %. Sparčiai kylančios energijos ir maisto produktų kainos, kai kuriuose sektoriuose dėl ekonomikos atsivėrimo padidėjęs paklausos spaudimas ir tiekimo kliūtys toliau didina infliaciją. Kainų spaudimas tebestiprėjo ir apėmė daugiau sektorių, o infliacija artimuoju laikotarpiu gali dar padidėti. Kai ilgainiui išnyks šiuo metu infliaciją didinantys veiksniai, o pinigų politikos normalizavimo poveikis pasieks ekonomiką ir kainų nustatymą, infliacija sumažės. Kalbant apie ateitį, pažymėtina, kad ECB ekspertai gerokai padidino savo infliacijos prognozę ir dabar numato, kad 2022 m. infliacija vidutiniškai bus 8,1 %, 2023 m. – 5,5 %, o 2024 m. – 2,3 %.
Pagal naujausius duomenis, 2022 m. pirmąį pusmetį atsigavęs, euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 m. pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis. Labai didelės energijos kainos mažina gyventojų pajamų perkamąją galią, o tiekimo kliūtys, nors ir mažėja, vis dar varžo ekonominį aktyvumą. Be to, nepalanki geopolitinė padėtis, visų pirma nepateisinama Rusijos agresija prieš Ukrainą, neigiamai veikia verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Ši perspektyva perteikta ir ekspertų naujausiose ekonomikos augimo prognozėse – jos gerokai sumažintos likusiai šių metų daliai ir visiems 2023 m. Šiuo metu ekspertai numato, kad ekonomika 2022 m. augs 3,1 %, 2023 m. – 0,9 %, o 2024 m. – 1,9 %.
Dėl pandemijos atsiradusios ir dar neišnykusios silpnosios vietos vis dar kelia riziką sklandžiam pinigų politikos poveikio perdavimui. Todėl Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.
Parengta pagal Europos centrinio banko informaciją
PR
Daugiau: paskola verslui