Šiandien paskelbtos specialiosios „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, europiečiai yra susirūpinę dėl oro taršos poveikio sveikatai ir aplinkai. Daugelis taip pat mano, kad pramonei, valdžios institucijoms ir darbdaviams reikia dėti daugiau pastangų oro kokybei gerinti. Respondentai pritaria tarptautiniam ar europiniam požiūriui į oro kokybės gerinimą, o didžioji dauguma respondentų, kurie žino apie ES oro kokybės standartus, teigia, kad juos reikėtų griežtinti.
Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė: „Žmonės mums sako, kad jie nori kvėpuoti švariu oru. Miestiečiai, astmos ligoniai ir netoli pramonės įmonių gyvenantys asmenys yra susirūpinę ir prašo mus imtis veiksmų. Komisija imsis iniciatyvos pateikdama plataus užmojo pasiūlymą sugriežtinti ES oro kokybės standartus.“
Pagrindinės apklausos išvados
- Susirūpinimas dėl oro taršos poveikio sveikatai ir aplinkai
Daugelis europiečių mano, kad tam tikri sveikatos sutrikimai, kaip antai kvėpavimo takų ligos (ES 89 proc., Lietuvoje 90 proc.) ir astma (ES 88 proc., Lietuvoje 90 proc.), taip pat širdies ligos (ES 83 proc., Lietuvoje 90 proc.) yra oro taršos sukeliamos rimtos problemos jų šalyse. Europiečiai taip pat nerimauja dėl vandens telkiniuose oro taršos sukeliamų aplinkos problemų, pavyzdžiui, rūgštėjimo ir eutrofikacijos (abiem atvejais taip manančių ES yra 83 proc., Lietuvoje 79 proc.). Rūgštėjimas (vandens rūgštėjimas) ir eutrofikacija (per didelis maistingųjų medžiagų kiekis vandenyje, dėl kurio išplinta dumbliai nustelbdami kitus organizmus) yra pagrindinės suprastėjusios vandens kokybės pasekmės.
- Manoma, kad oro kokybė pablogėjo
Beveik pusė respondentų (ES 47 proc., Lietuvoje 42 proc.) mano, kad per pastaruosius dešimt metų oro kokybė pablogėjo. Tačiau nuo 2019 m. ši procentinė dalis ES sumažėjo 11 punktų, o Lietuvoje 10 punktų.
- Parama ES oro kokybės standartų griežtinimui
„Eurobarometro“ duomenimis, piliečiams trūksta informacijos apie oro kokybės problemas jų šalyje. Daugelis europiečių vis dar prastai informuojami apie galiojančius ES oro kokybės standartus, nes apie juos yra girdėjusi tik mažuma respondentų (ES 27 proc., Lietuvoje 26 proc.). Tačiau didžioji dauguma respondentų (ES 67 proc., Lietuvoje 55 proc.), kurie apie ES oro kokybės standartus žino, teigia, kad jie turėtų būti sugriežtinti. Tai pasakytina apie kone visas ES valstybes nares, išskyrus penkias.
- Parama veiksmams, kuriais skatinama oro kokybė, ypač tarptautiniu lygmeniu
Didžioji dauguma europiečių mano, kad oro taršos problemą reikėtų spręsti tarptautiniu lygmeniu (ES 65 proc., Lietuvoje 52 proc.), taip pat Europos (ES ir Lietuvoje 42 proc.) ir nacionaliniu lygmenimis (ES 42 proc., Lietuvoje 39 proc.) ir, galiausiai, regionų ar vietos lygmeniu (ES 32 proc., Lietuvoje 29 proc.). Didelė dalis respondentų taip pat mano, kad veiksmai visais lygmenimis turėtų būti vykdomi vienu metu (taip ES mano 19 proc., Lietuvoje 14 proc.).
- Individualūs veiksmai kenksmingiems išmetamiesiems teršalams mažinti
Dauguma europiečių mano, kad didelės pramonės įmonės (ES 73 proc., Lietuvoje 79 proc.), energijos iš iškastinio kuro gamintojai (ES 66 proc., Lietuvoje 64 proc.), valdžios institucijos (ES 60 proc., Lietuvoje 67 proc.) ir darbdaviai (ES 54 proc., Lietuvoje 60 proc.) deda nepakankamai pastangų, kad oro kokybė būtų gera.
52 proc. europiečių mano, kad namų ūkių sektoriaus pastangos yra pakankamos (Lietuvoje 41 proc.). Palyginti su 2019 m., respondentai yra labiau linkę imtis tam tikrų veiksmų, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį. Dažniausiai siekdami sumažinti į orą išmetamų kenksmingų teršalų kiekį europiečiai renkasi viešąjį transportą, važiuoja dviračiu ar eina pėsčiomis (ES 41 proc., Lietuvoje 38 proc.).
Kaip paskelbta Europos žaliojo kurso komunikate, Europos Komisija, siekdama nulinės taršos tikslo, kad aplinka būtų be toksinių medžiagų, netrukus pasiūlys peržiūrėti dabartinius ES oro kokybės standartus. Taip jie bus labiau suderinti su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis ir bus sugriežtintos nuostatos, kuriomis siekiama padėti vietos valdžios institucijoms užtikrinti švaresnį orą. Peržiūrėtame pasiūlyme taip pat daugiausia dėmesio bus skiriama geresniam įgyvendinimui, kad šie standartai būtų pasiekti praktiškai.
Specialioji „Eurobarometro“ apklausa atlikta 2022 m. kovo 21 d. – balandžio 20 d. 27 ES valstybėse narėse apklausti 26 509 ES piliečiai (Lietuvoje 1006).
Daugiau informacijos
Švaraus oro politikai skirtas puslapis
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje
Ryšių su žiniasklaida grupės informacija