Infliacijos poveikis: lietuviai mažina išlaidas renginiams, restoranams, netaupo vaikų išsilavinimui ir sveikatai

Augančios produktų ir paslaugų kainos Baltijos šalių gyventojus verčia mažinti savo išlaidas. „Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai pastarąjį mėnesį labiausiai taupė kultūriniams ir pramoginiams renginiams (42 proc.), taip pat apribojo lankymąsi restoranuose ir maisto į namus užsisakymą (41 proc.). Jokių išlaidų nemažino tik 16 proc. šalies gyventojų – tiek pat, kiek ir Latvijoje, tačiau 3 proc. mažiau nei Estijoje.

Lietuvoje sumažinti išlaidas atsisakydami kultūros renginių ar juos ribodami ir dažniau valgydami namuose gamintą maistą siekė tokia pat dalis gyventojų kaip ir Latvijoje (atitinkamai 41 proc. ir 42 proc.). Estai pirmiausia ribojo išlaidas restoranams ir maistui į namus (45 proc.), o tuomet mažino elektros sąnaudas buityje (39 proc.). Atsisakyti pramoginių ir kultūrinių renginių rinkosi 36 proc. Estijos gyventojų.

Reikšminga dalis gyventojų Lietuvoje pastarąjį mėnesį sumažino ir kitas savo išlaidas. Beveik du penktadaliai (38 proc.) atidėjo naujų drabužių ir avalynės įsigijimą, po trečdalį sumažino elektros vartojimą buityje ir atidėjo keliones, o 31 proc. ribojo išlaidas pomėgiams. Dar 30 proc. lietuvių dėl didelės infliacijos atidėjo būsto remontą ar baldų įsigijimą, 19 proc. apribojo transporto išlaidas, 17 proc. pristabdė taupymą ateičiai, o 16 proc. sumažino asmeniniam tobulėjimui skirtas išlaidas. Dešimtadalis lietuvių atrado būdų sumažinti būsto šildymo išlaidas.

Taupydami gyventojai rečiausiai buvo linkę riboti vaikų popamokinę veiklą ir būrelius (3 proc.), atidėti vaistų įsigijimą (5 proc.) ir gydymo procedūras (9 proc.). Šiuos poreikius rečiausiai aukojo ir latviai bei estai. Dešimtadalis lietuvių pripažino, kad augant kainoms stengėsi įsigyti jiems reikalingų dalykų, kol šie nepabrango.

„Vartotojų lūkesčiai Baltijos šalyse pastebimai prastėja, tai atspindi ir vartojimo rodikliai. Natūralu, kad sumažinti išlaidas pirmiausia stengiamasi atsisakant nebūtinų dalykų – pramogų, restoranų. Tai yra teisingas sprendimas. Tinkamas prioritetų susidėliojimas yra viena pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių, o turimų įsipareigojimų vykdymas, baziniai poreikiai visuomet turėtų būti prioritetų sąrašo viršuje. Be to, net ir sudėtingesniu ekonominiu laikotarpiu taip pat reikėtų pasistengti neapleisti taupymo. Tam pagal galimybes reikėtų skirti bent 10–20 proc. savo mėnesio pajamų ir sukaupti 3–6 mėnesių būtinosioms išlaidoms prilygstančią finansinę pagalvę“, – sako „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė.

Ji pabrėžia, kad siekiant kontroliuoti savo išlaidas svarbu susidaryti asmeninį ar šeimos biudžetą, o pajamas paskirstyti skirtingoms sritims. Banko atstovės teigimu, idealiu atveju biudžetas turėtų atitikti 50/30/20 taisyklę. Ji sako, kad maždaug pusė pajamų turėtų padengti būtinuosius poreikius (būstui, maistui, transportui, mokesčiams) ir turimus įsipareigojimus, 30 proc. atitekti kintantiems dalykams (laisvalaikiui, drabužiams, nenumatytiems pirkiniams), o 20 proc. – taupyti ir investuoti. Jei būtinosioms reikmėms pakanka ir mažesnės pajamų dalies, laisvos lėšos turėtų būti skiriamos taupyti ir investuoti. Susiduriant su sunkumais pirmiausia turėtų būti mažinama nebūtinųjų poreikių dalis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, išankstinė metinė infliacija Lietuvoje spalį siekė 22 proc. ir buvo 0,5 proc. mažesnė nei rugsėjį. Labiausiai per metus išaugo kietojo kuro (171,6 proc.), šilumos energijos (89,9 proc.) ir elektros energijos (78,8 proc.) kainos.

Baltijos šalių gyventojų apklausą „Citadele“ banko iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų spalį. Kiekvienoje šalyje apklausta ne mažiau kaip po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.

Šaltinis: Citadele bankas