Mikroorganizmų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, tokioms kaip antibiotikai, – tai natūrali jų savybė išvengti gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Kuo daugiau mikroorganizmai „treniruojasi“ kontaktuodami su antibiotikais, tuo stipresni prieš juos tampa, ir gydymas gali būti nebeefektyvus.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vien 2019 m. apie 5 mln. mirčių pasaulyje buvo susiję su atspariomis bakterijomis. Palyginimui, nuo koronaviruso infekcijos mirė beveik 7 mln. žmonių.
Mikroorganizmų atsparumas yra daugelio sektorių atsakomybė – medicinos, veterinarijos, augalininkystės ir aplinkos apsaugos. Antibiotikai naudojami žmonių, gyvūnų ir augalų ligų gydymui ir prevencijai, jie patenka į aplinką ir nepalankiai veikia toje vietoje gyvenančius mikroorganizmus, gyvūnus ir žmones.
Lietuvoje kai kurių bakterijų atsparumas viršija Europos vidurkį. Pavyzdžiui, bakterijos Acinetobacter spp. atsparumas yra didžiausias Europos Sąjungoje (ES) ir siekia 91,7 proc., gerokai viršydamas ES šalių vidurkį (36,9 proc.). Kita vertus, antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojimas Lietuvoje artimas Europos vidurkiui: ambulatoriniame sektoriuje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojama mažiau nei kitose ES šalyse, tačiau ligoninėse stebimas vienas iš aukščiausių rodiklių ES.
Primename, kad antibiotikai negydo slogos ir gripo, nes šiuos susirgimus sukelia ne bakterijos, o virusai. Antibiotikai turi būti vartojami tik su gydytojo paskyrimu ir tiksliai pagal jo nurodymus, o jei namuose yra likučių – galima juos atnešti į bet kurią vaistinę saugiam sunaikinimui.
Daugiau informacijos galima rasti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Higienos instituto interneto svetainėse.