Kartais paprastas pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė dalinasi patarimais, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas, bei paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis.
Šildymas ir šaldymas – ar jie tikrai veiksmingi?
Šalčio ir šilumos terapijos dažnai yra naudojamos kaip patempimų, skausmo, patinimų ir kitų traumų gydymo priemonės, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistų audinių gijimui, kontroliuoti patinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.
„Visgi susižeidus reikia labai gerai įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi neteisingai naudojami jie kartais gali netgi pabloginti traumą, prailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali iššaukti stipresnius uždegimo simptomus, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.
Šalčio terapija – veiksmingiausia per 48 valandas
Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą, ypač tokiais atvejais, kai sutrenkta kūno dalis patinsta ar prasideda uždegimas.
„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, kadangi kai šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, taip paveikdama nervines galūnėles, o visa tai sumažina patiriamą skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – vos po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama tik iki 10-15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.
Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria išbandyti kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą, nes priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.
Šilumos terapija – vieno karto per dieną negana
Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis bei palengvinti jų spazmus.
„Šilumos terapijos metu kraujagyslės išsiplečia ir suaktyvina kraujotaką ir medžiagų apykaitą, dėl ko sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Visgi kartais manoma, kad vienąkart pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, tačiau iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus dienoje po 10-15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenų atpalaidavimui gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau taip pat gali praversti iš seno namuose likusi guminė šildomoji pūslė, kurią reikėtų pripildyti šiltu vandeniu.
Kada kreiptis į medikus?
Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapijas, turėtumėte jau po 3-5 dienų atsisveikinti su skausmais. Visgi vaistininkė perspėja, kad jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.
„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, visgi kiekvienai iš jų yra priskiriamos žmonių rizikos grupės. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.
