Lūpų pūslelinė
Orų pokyčiai – tai yra viena iš priežasčių, kodėl žmonėms atsiranda lūpų pūslelinė, pasakoja „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, herpeso virusą gali iššaukti bendrai vyraujantis šaltis ir žvarbus vėjas.
„Šalti orai ir žvarbus vėjas išsausina mūsų lūpas, dėl ko yra pažeidžiamos mūsų lūpų nervų galūnėlės. Lygiai taip pat mes pasigauti lūpų pūslelinę galime paprasčiausiai susirgus peršalus ligoms – tuomet pasilpsta mūsų imunitetas ir jam sunkiau nugalėti herpeso virusą, kurį turi žmonės, linkę į lūpų pūslelinę. Visuomet yra tik laiko klausimas, kada ji suaktyvės. Todėl norint išvengti herpeso vertėtų stiprinti savo imunitetą bei pastaruoju metu kasdien naudoti maitinančius ir nuo šalčio saugančius lūpų balzamus“, – pataria J. Aleknienė.
Šlapimo pūslės uždegimas
Nors dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia bakterijos, vaistininkė pastebi, kad esant šaltiems ir drėgniems orams žmonės šią ligą pasigauna paprasčiausiai pašalę kojas.
„Pašalus kojas kai kuriems žmonėms gali kur kas lengviau išsivystyti pūslės uždegimas. Tai rodo, kad žmogaus imuninė sistema yra itin nusilpusi, taip pat tam įtakos gali turėti įvairios lėtinės ligos. Abiem atvejais suaktyvėja bakterijos, kurios gali lengvai „pereiti organizmo imuniteto filtrą“ ir įsiskverbti į šlapimo takų audinius, kur ir pradeda daugintis sukeldamos uždegimą. Norint išvengti šios nemalonios ligos, reikėtų ne tik stiprinti savo imunitetą, bet ir pasirūpinti tinkama neperšlampama avalyne. O jai peršlapus, greičiau apsiaukite sausą“, – pasakoja J. Aleknienė.
Rožinė
Rožine sergantiems žmonėms šis laikotarpis taip pat gali būti nelengvas, pasakoja vaistininkė. Anot jos, vienas iš faktorių, iššaukiančių rožinės proveržį, yra būtent stipresnis šaltis ir žvarbus vėjas.
„Net jeigu lauke nebūtų minusinės temperatūros, bet pūstų žvarbus vėjas – patariama veido odą pridengti šaliku ar skarele. Taip pat su vasariu sugrįžo ir saulė, tad primenu, kad SPF apsauga yra būtina visus metus – žiema ar vasara bebūtų. Naudokite ją jums patogiausiu pavidalu – tai gali būti kremas, kreminė arba biri pudra, dulksna. Nesaugant veido odos nuo ultravioletinių spindulių, gali suaktyvėti rožinė bei komplikuotis į intensyvų bėrimą, išsiplėtusius kapiliarus ar netgi pigmentines dėmes“, – pasakoja J. Aleknienė.
Rankų ir pėdų nušalimai
Rankų ir kojų pirštai – šios kūno dalys pirmosios pajaučia šaltuką ir greičiau nušąla, pasakoja vaistininkė. Norint to išvengti, ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip apsaugoti rankas ir pėdas bei toliau aktyviai leisti laiką lauke.
„Pirmiausia, labai svarbu esant šaltiems orams palaikyti galūnių judėjimą, nes aktyvumas pagerina kraujotaką ir taip šildo mūsų kūną. Tik nepersistenkite – judėkite tiek, kad sušiltumėte, bet nepradėtumėte prakaituoti, nes prakaitas gali atvėsinti kūną. Geriausias sušilimo pratimas – rankų sukimas malūnėliu. Taip pat labai svarbu rinktis tinkamą avalynę, kad ji nebūtų ankšta, nes ankštos avalynės spaudžiamos kojos greičiau nušąla. Tai nulemia dėl spaudžiančios avalynės sutrikusi kraujotaka“, – pasakoja J. Aleknienė.
Perpūstas kaklas
Staigūs temperatūrų pokyčiai gali tapti perpūsto kaklo skausmų priežastimi, pasakoja vaistininkė. Ji priduria, kad geriausia apsauga yra teisinga apranga.
„Kai mūsų kūnas yra stipriai įšilęs patalpoje, o aplinkos temperatūra gerokai žemesnė negu mūsų kūno, išėjus į lauką peršalti itin lengva. Kūnas greitai atšąla, o raumenys nespėja pasiruošti tokiam šokui. Tuomet jau sekančią dieną galite prabusti su skaudančiu kaklu. Todėl šiuo laikotarpiu geriausia prieš einant į lauką pasitikrinti orų prognozes, rinktis šiltesnius rūbus ir vengti didelių temperatūrų svyravimų tarp lauko ir patalpų, taip pat nepamirškite šaliko“, – pataria J. Aleknienė.