Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje gyventojai gali naudotis požeminio vandens ištekliais ir iš čiaupo gerti puikios kokybės vandenį. Tačiau skysčių vartojimas susijęs su daugybe mitų, tad kovo 22 d. minint Pasaulinę vandens dieną verta prisiminti, kiek jo kasdien turėtume išgerti, kokios temperatūros ir kuriuo metu. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė dalijasi paprasta formule, pagal kurią apskaičiuosite, kiek vandens per parą geriausia išgerti, o prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi – šaltaisiais metų mėnesiais populiaresnis gazuotas vanduo.
Kaip suskaičiuoti, kiek vandens reikia būtent jums
Nors rekomenduojamo išgerti vandens kiekis svyruoja nuo 1,5 iki 2 litrų per parą, dažnai žmonės išgeria daug mažiau, o kai kurie, manydami, kad taip bus geriau – daug daugiau. Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, mūsų kūnuose yra apie 70 procentų vandens, kuris itin svarbus gyvybei palaikyti. Medžiagų apykaitos pasekoje suaugusio žmogaus organizme pasigamina nuo 200 iki 400 ml vandens – tokio kiekio nepakanka išgyvenimui, tad nemažai jo turėtume gauti iš išorės.
„Žmogaus organizme visos cheminės reakcijos vyksta skystoje terpėje, tad vanduo mums gyvybiškai būtinas. Rekomenduojamo vandens kiekio skaičiai parai įvairiuose moksliniuose šaltiniuose nėra vienodi: skiriasi dažniausiai dėl to, kad kalbama ne tik apie vandenį, bet ir kitus skysčius (sultis, arbatą, sriubą, net vandeningus vaisius ir daržoves). Dažnai žmonės būna linkę išgerti mažiau vandens, aiškindami, kad skysčių gauna su maistu, valgydami sriubą ar vaisius. Tačiau iš gydytojos dietologės praktikos pastebiu, kad žmonės su maistu tikrai pakankami vandens negauna“, – sako ekspertė.
Ne veltu, pasak dietologės, sveikatai palankios mitybos piramidėje yra pažymėtos aštuonios stiklinės vandens, kaip rekomenduojamas išgerti vandens kiekis: „Pats paprasčiausias būdas paskaičiuoti, kiek vandens jums reikia išgerti, yra pagal ūgį: kiekvienam jo centimetrui – po 10 mililitrų. Tad jei jūsų ūgis yra 170 cm, per parą reikėtų išgerti 1,7 litro vandens. Į vandens kiekį galima įskaičiuoti žolelių nuovirus ir labai silpnas arbatas.“
Tai, kad valgant negalima gerti – mitas
Pastaruoju metu mus pasiekia nemažai informacijos, kad valgant jokiu būdu negalima gerti: geriau maždaug valandą prieš ir po valgio. Tačiau gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė tai paneigia: „Tokie draudimai sveikiems žmonėms, kaip ir daugelis kitų, atėjo iš sergančių žmonių dietos rekomendacijų. Vandens atskyrimas nuo suvalgomo maisto yra skirtas žmonėms po žarnyno operacijų, turintiems rimtų virškinamojo trakto ligų, kenčiantiems dėl mitybos nepakankamumo. Mūsų valgomas maistas turi būti mažų mažiausiai košės konsistencijos. Kartais nepakankamai jį sukramtome, kartais dėl kokių nors priežasčių išsiskiria mažiau seilių, tad nėra gerai valgant neužgerti maisto.“
Be to, pasak dietologės, jei valgant užsigersime, natūraliai sumažinsime suvalgomo maisto kiekį: „Vienam tai bus privalumas, kitam – gal trūkumas, tad reikia spręsti individualiai, tačiau stiklinė skysčio iškart po valgio tikrai žalos nepadarys. Tiesa, užsigeriamas skystis turėtų būti kambario temperatūros ar vos šiltesnis, nes šaltas vanduo paskatina tulžies latakų susitraukimą ir šiek tiek veikia žarnyno motoriką.“
Dar viena visiems girdėta rekomendacija: vandenį reikėtų gurkšnoti po du ar tris gurkšnius, geriau neišgerti iškart visos stiklinės. Pasak gydytojos dietologės, tai dar vienas mitas: „Nėra skirtumo, ar vandens stiklinę išgersite iš karto, ar išgurkšnosite per pusvalandį. Svarbiau yra tiesiog nepamiršti gerti vandens. Kartais žmonės dėl darbo specifikos vengia gerti, nes tenka dažniau vaikščioti į tualetą. Tokiu atveju reikia rinktis geriausią gėrimo laiką: pirmoje arba antroje dienos pusėje.“
Tiesa, dar vienas populiarus patarimas prieš pusryčius išgerti stiklinę ar dvi kambario temperatūros vandens yra puiki rekomendacija dienos pradžiai: „Toks vanduo tarsi pažadina virškinimo sistemą tolimesniam darbui. Jei vanduo paskaninamas citrinos sultimis irgi puiku – jos šarmina organizmą.“
Ekspertė pažymi, kad yra žmonių, kurie turi išgerti mažiau vandens, o dėl jo kiekio būtinai turi tartis su gydytoju. Tai sergantieji komplikuotomis širdies ir inkstų ligomis, taip pat ligoniai po žarnyno operacijų.
Šaltaisiais metų mėnesiais populiaresnis gazuotas vanduo
Prekybos centruose galima rasti įvairių geriamojo vandens variantų: gazuoto ir negazuoto natūralaus mineralinio vandens, šaltinio vandens, stalo vandens su įvairiais skoniais (citrinų, mėtų, agurkų, raudonųjų uogų). Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, kiekvienas renkasi tai, kokį vandenį mėgsta, bet ir gamintojai nuolat pristato naujovių. Pavyzdžiui, vandenį su skoniais, bet be pridėtinio cukraus.
„Jei vasarą pirkėjai į krepšelius įsideda daugiau negazuoto vandens butelių, tai šaltesniais metų mėnesiais labiau mėgstamas gazuotas vanduo, vaisvandeniai. Pirkėjai seka ir akcijų pasiūlymus, kurių visada yra gėrimų kategorijose – taip galima įsigyti produktų už žemesnę kainą. Taip pat galima rinktis „Rimi“ privačios etiketės gėrimus, kurie visada mažiau už žinomų prekės ženklų produkciją“, – siūlo O. Suchočeva.
Ji priduria, kad lojalumo kortelių savininkai neturėtų užmiršti tik jiems skirtų asmeninių pasiūlymų. Juos galima rasti keliose vietose: prisijungus prie savo paskyros adresu www.rimi.lt, taip pat „Rimi“ programėlėje telefone arba „Mano Rimi“ kortelių terminale parduotuvėse.
RIMI informacija
