Šiandien, birželio 3-iąją, minima Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, po 1990 m. balandžio 22 d. vadinto Lietuvos sąjūdžiu, visuomeninio judėjimo, padėjusio atversti naują valstybingumo istorijos puslapį, įkūrimo 35-oji sukaktis. Prasidėjęs kaip politinis judėjimas jis gimė 1988 m. birželio 3-iąją, LSSR Mokslų akademijos prezidiumo salėje. Šiemet skaičių simbolika dar įdomesnė.
Tądien, prieš 35-erius metus, buvo išrinkta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurią sudarė 35 nariai: Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Juozas Bulavas, Antanas Buračas, Algimantas Čekuolis, Virgilijus Juozas Čepaitis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronislovas Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius Juzeliūnas, Algirdas Kaušpėdas, Česlovas Kudaba, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Bronius Leonavičius, Meilė Julija Lukšienė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Alvydas Medalinskas, Jokūbas Minkevičius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Saulius Pečiulis, Vytautas Petkevičius, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, Raimundas Leonas Rajeckas, Artūras Antanas Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis, Vitas Tomkus, Zigmas Vaišvila, Arūnas Žebriūnas. Daugelis jų – jau spėję daugiau nei šį tą nuveikti kultūros, meno, mokslo, visuomenės veikėjai.
Sąjūdis Trakų rajone
Sąjūdžio idėjos netruko pasklisti visoje Lietuvoje, jau tų pačių metų rudenį buvo galima priskaičiuoti per tūkstantį šį judėjimą remiančių grupių, vienijančių apie 180 tūkst. asmenų. Tokios grupės būrėsi ir Trakų rajone.
1988 m. rugsėjo 14 d. Trakų kultūros rūmuose įvyko Trakų rajono sąjūdžio rėmimo grupių susirinkimas, kurio metu buvo išrinkta Trakų miesto sąjūdžio taryba. Šiame apie tūkstančio dalyvių susirinkime dalyvavo ir du Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai – Vytautas Landsbergis bei Arvydas Juozaitis. Steigiamojo susirinkimo pirmininkas, rajono spaudoje besidarbavęs žurnalistas Juozas Vercinkevičius prisimena, kad tąkart po susirinkimo čia pirmą kartą nuskambėjo „Tautiška giesmė“. Tų pačių metų spalio 27 d. Trakuose buvo iškelta ir Lietuvos tautinė vėliava – Trakų pilies vartų bokšte, minint Vytauto Didžiojo mirties 558-ąsias metines. Kaip sakė tuometinis Trakų rajono tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Saulius Naktinis, „Trakų gyventojams bei Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio rajono rėmimo grupių nariams pasiūlius, rajono vykdomasis komitetas priėmė sprendimą iškelti Trakų pilyje Lietuvos tautinę vėliavą. Mes tikime, kad ši vėliava taps vienybės simboliu.“[1]
Susirinkimo metu buvo sudarytos šios komisijos: Ekologijos, Kultūros ir paminklosaugos, Socialinių problemų, Nacionalinių santykių, Organizacinė darbo sekcija. Vėliau žinia apie įvykusį susirinkimą pasirodė Trakų rajono laikraštyje „Spartuolis“ išspausdintame žurnalistės Sigitos Nemeikaitės straipsnyje „Mums labiausiai reikia pasitikėjimo“[2]. Ji rašė: „– Daug tokių susitikimų dabar vyksta, kur žmonės nori sužinoti apie Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, nori ir patys į ją įsitraukti, – kalbėjo profesorius V. Landsbergis. – Persitvarkymui, vykstančiam visoje mūsų visuomenėje, pagal tuo principus, kuriuos paskelbė prieš trejus metus šalies vyriausybė, talkina Sąjūdis. Jis kilo iš to nepasitenkinimo, kad iki šiol nėra tikrojo persitvarkymo. Iš noro, kad atsinaujinimas vyktų ne žodžiais, o realiai, kad mūsų visuomenė keistųsi, būtų demokratija, viešumas. Kad visas kompleksas klausimų būtų tikrai sprendžiami. – Labai džiugu šiandien būti Trakuose, – kreipėsi į susirinkusius filosofas Arvydas Juozaitis. Prisimenu [1988 m.] birželio 21 dieną, kai prie Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sąjūdis pirmąsyk išdrįso išeiti į viešumą. Pirmame plane buvo šūkiai „Grąžinkime Trakams istoriją“ ir „Gelbėkime Trakus“.“[3] Tame pačiame „Spartuolio“ numeryje buvo paskelbtas ir kreipimasis į Trakų rajono mokytojus bei Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjūdžio rėmimo grupės programa. Minėtoje programoje buvo numatytos veiklos kryptys: „ … rūpintis lietuvių kalbos grynumu, jos puoselėjimu; gaivinti, saugoti ir gausinti tautines, kultūrines, istorines ir dvasines vertybes, puoselėti tautų bičiulystč; rūpintis kultūros paminklais, rinkti tautosaką, propaguoti pažangius liaudies papročius bei tradicijas; propaguoti taurius dorovinius idealus, žmoniškumą, teisingumą, dorumą ir sąžiningumą.“[4]
Susirinkime aktyviai dalyvavo Z. Ramanauskas, B. Lisauskaitė, S. Markevičius, R. Lankas, E. Lukoševičiūtė, R. Jurgilas, A. Stankevičius, R. Kancleris, J. Leonavičius. Beje, aktyvaus visuomenininko ir Lietuvos sąjūdžio nario, kultūros paveldo išsaugojimo entuziasto, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Trakų mieste įkūrėjo Romualdo Lanko[5] vardu pernai Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nutarta pavadinti vieną iš Trakų miesto gatvių – bevardę gatvę, esančią Vytauto ir Birutės gatvių sankryžoje ir besidriekiančią iki Trakų gatvės.
Sąjūdžio veikla buvo neįsivaizduojama be spaudos: 1988 m. birželio 13 d. buvo pradėtas leisti Sąjūdžio biuletenis „Sąjūdžio žinios“, o rugsėjo 16 d. pasirodė laikraštis „Atgimimas“. Per minėtą Trakuose vykusį susirinkimą nuspręsta leisti „Trakų žemę“ – Trakų rajono sąjūdžio laikraštį.
Uždekime šviesą!
Sąjūdis buvo daugiau nei viltis, vedusi į Nepriklausomybę. Tai buvo siekis ir prasmė. Pedagogas, lituanistas, visuomenės veikėjas Motiejus Šimelionis, kurio iniciatyva Lentvaryje įkurta lietuviška mokykla, gyveno Sąjūdžio idėjomis, tačiau oficialios šios organizacijos įsteigimo datos nebesulaukė. Jo gyvybė užgeso 1988 m. gegužės 19 d. Druskininkų ligoninėje, tarus broliui Izidoriui Šimelioniui skirtą priesaką: „Uždek šviesą!“ Žurnalistas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas Izidorius Šimelionis (1919–2011) rašo: „Tų pačių metų [1988 m.] vasarą žymiausi mūsų šviesuoliai, kultūros ir mokslo veikėjai įsteigė Mokslo akademijos salėje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį. Organizaciniame susirinkime dar negalėjau dalyvauti, tačiau bendraminčiai manęs nepaliko nuošalyje – buvau išrinktas Sąjūdžio seimo ir stalinizmo nusikaltimams tirti komisijos nariu. Nusprendžiau šį darbą dirbti ne tik už save, bet ir už velionį Motiejų. Juk tai buvo ir mūsų didysis siekis nuo vaikystės, už tai mes kovojome, kentėjome, bet rankų nenuleidome ir pagaliau laimėjome. Neliko pamiršti ir Motiejaus nuopelnai. Jis tapo Lentvario garbės piliečiu, jo įsteigta vidurinė mokykla ir gatvė, kurioje gyveno, pavadinta Motiejaus Šimelionio vardu.“[6]
2015 m. Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ steigėjo, leidėjo ir vyriausiojo redaktoriaus Juozo Vercinkevičiaus kalbinamas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila priminė: „Tas mūsų tautos grožis, ta vienybė ir tikėjimas, ta svajonė, kuri atsivėrė Atgimimo metais, niekur nedingo. Lietuvių tauta tais laikais darė stebuklus, atskleidė sau ir pasauliui neįtikėtiną ryžtą ir tvirtumą. Šie išgyvenimai, ši savižina, kurią tuomet atgaivinome, teikia didžiulę moralinę atramą ir šiandien. Lietuviai turi galingą stuburą. Sąjūdžio metu mes tarsi tapome tautos sielos atsivėrimo liudininkais. Ir manau, kad niekam, kas vėl tikėtųsi mus pavergti, nepavyks sudrumsti šio tautos ryšio, šios aukštesnės sąmonės, pamatinio pasišventimo bendram gėriui.“[7]
Po kelerių metų, 2018 m. birželį švenčiant Sąjūdžio 30-ąją sukaktį, buvo išplatintas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės kreipimasis, kuriame akcentuojama, kad „jeigu nebūtų 1988 m. birželio 3 d., nebūtų ir 1990 m. kovo 11 d.“ Jame taip pat išsakoma viltis: „Mes, Sąjūdžio pirmeiviai, esame įsitikinę, kad šiandien [2018 m.] dar ne vėlu Tautai vėl telktis, nepaisant partinių ar kitų skirtumų, ir tvirtai atsigręžti į savo egzistencines vertybes, kurios prieš 30 metų mus sutelkė ir padėjo atkurti mūsų valstybę. Ne visi tie, kurie skelbiasi Sąjūdžio kelio tęsėjais, liko ištikimi šioms vertybėms, tačiau mes tikime naująja Lietuvos karta, jos patriotizmu ir pilietine valia, gebėjimu suvokti bendrą reikalą ir sustabdyti Lietuvos naikinimą. Esame pasirengę prisidėti savo žiniomis bei patirtimi, siekiant sugrąžinti pagarbą Lietuvos valstybei ir piliečiams, pažaboti neteisingumą, įveikti atskirtį, kad išvykę piliečiai vėl norėtų čia sugrįžti.“[8]
__________________________
[1] Edmundas Juodviršis, „Salos pilis sveikina atgimstančią tautą“, in: Spartuolis, Nr. 136 (5772), 1988 m. lapkričio 15 d.
[2] Sigita Nemeikaitė, „Mums labiausiai reikia pasitikėjimo“, in: Spartuolis, Nr. 113 (5749), 1988 m. rugsėjo 20 d.
[3] Ten pat.
[4] Rėmimo grupė, „Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjūdžio rėmimo grupės programa“, in: Spartuolis, Nr. 113 (5749), 1988 m. rugsėjo 20 d.
[5] Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos nepriklausomybę.
[6] Izidorius Šimelionis, Vilnija šimtmečio verpetuose, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2002, p. 396–397.
[7] Juozas Vercinkevičius, „Gintaras Songaila: ko siekėme prieš 25 metus, aktualu ir šiandien“, in: Voruta.lt, 2015, https://www.voruta.lt/gintaras-songaila-ko-siekeme-pries-25-metus-aktualu-ir-siandien-2/
[8] „Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui“, in: Voruta.lt, 2018 06 06, https://www.voruta.lt/sajudzio-pradininkai-butina-pasipriesinti-musu-salies-isvalstybinimui-ir-istautinimui/
Irma STADALNYKAITĖ, Lentvaris
