Pirmasis vasaros mėnuo lietuvius džiugino puikiais orais, bet ne didmeninėmis elektros kainomis. Kaip jau tampa įprasta, jos, įsivyravus karštiems orams, ima sparčiau stiebtis į viršų. Birželį vidutinė didmeninė elektros kaina „NordPool“ biržos Lietuvos kainų zonoje siekė 11,9 ct/kWh (su PVM) ir buvo 27 proc. aukštesnė nei gegužę. Eksperto teigimu, elektros paklausa ir generacija iš atsinaujinančių energijos išteklių padiktuos kur kainų kreivė pasuks artimiausiu metu.
„NordPool“ biržoje, Lietuvos kainų zonoje, birželį žemiausia elektros kaina buvo neigiama ir siekė -0,6 ct/kWh (su PVM), aukščiausia – 36,3 ct/kWh (su PVM), vidurkis – 11,9 ct/kWh (su PVM). Lyginant su geguže, elektra brango ketvirtadaliu. Tuo metu vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams, pasirinkusiems su birža susietą planą, buvo apie 22,5 ct/kWh su PVM (turintiems ESO planą „Standartinis“ ir vienos laiko zonos tarifą).
Smuko gamyba iš atsinaujinančių išteklių
Kaip pažymi nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas Valdemar Fiodorovič, įsibėgėjant vasarai stiebiasi ne tik termometrų stulpeliai, bet ir elektros kainos. Tam didžiausios įtakos turi išaugęs elektros poreikis, smukusi generacija regiono vėjo parkuose ir tebesitęsiantys planiniai elektros perdavimo tinklų remontai.
„Jei pirmąją birželio savaitę vidutinė elektros kaina didmeninėje rinkoje nesiekė 12 ct/kWh su PVM, tai vėliau ji neretai kildavo iki 13–15 ct/kWh ribos. Taip pat pastebima tendencija, kad dienos vidutinės elektros kainos auga, o kai kuriomis valandomis jos netgi perkopia 20 ct/kWh“, – situaciją pirmąjį vasaros mėnesį apibūdina energetikos ekspertas.
Jei gegužę nacionalinis bendras elektros suvartojimas siekė 899 GWh arba 1,20 GWh per valandą, tai birželį – 1,21 GWh. Anot V. Fiodorovič, nežymiai išaugęs elektros poreikis iš dalies turėjo veikė didmeninių kainų didėjimą. Situacijos nepagerino ir tai, jog dėl santykinai ramių orų pirmąjį vasaros mėnesį smuko generacija vėjo parkuose.
„Vėjo parkai birželį pagamino beveik 95 GWh žaliosios energijos, kai gegužę – 122 GWh. Šį praradimą iš dalies kompensavo vis labiau įdarbinami saulės parkai, tačiau šis augimas nėra toks ženklus.
Jei gegužę jie sugeneravo beveik 100 GWh, tai birželį – 108 GWh. Dar 54 GWh pridėjo mūsų šalyje veikiančios hidroelektrinės. Bendrai iš atsinaujinančių išteklių birželį pagaminta 254 GWh elektros, kai per tą patį laikotarpį gegužę – 301, tad smukimas siekia 16 proc. Likusią dalį elektros teko importuoti, o tokios energijos savikaina didesnė“, – detalizuoja ekspertas.
Kainas diktuos paklausa, vėjas ir saulė
Analizuodamas situaciją didmeninėje energetinių išteklių rinkoje V. Fiodorovič išskiria penkis esminius veiksnius, kurie daro įtaką elektros kainai.
Vietinis vartojimas. Birželį vidutinis dienos elektros suvartojimas šalyje nežymiai augo. Neatmestina, kad vasarai įpusėjus, elektros poreikis išliks panašus ar net gali didėti, o tai gali prisidėti prie kainos augimo.
Importas. Smukus generacijai iš atsinaujinančių išteklių, daugiau elektros tenka importuoti. Jei tendencijos išliks panašios, tai reikš didesnę priklausomybę nuo partnerių, kurių parduodamos elektros savikaina įprastai didesnė.
CO2 arba taršos mokesčiai. Taršos leidimų kaina išlieka stabili ir svyruoja apie 85 Eur/t. Ateities sandoriai rodo, kad taršos leidimų kaina artimiausiais mėnesiais gali nežymiai augti, todėl turėtų brangti šiluminių elektrinių gaminama energija.
Dujų kaina. Gamtinių dujų kainos birželio pradžioje buvo vienos žemiausių, tačiau antroje birželio pusėje pradėjo augti. Tai labiausiai susijęs su neapibrėžtumu dėl dujų tiekimo Norvegijoje. Pastaruoju metu kainos svyruoja tarp 30–40 Eur/MWh, kai birželio pradžioj jau buvo pasiektas 20-25 Eur/MWh lygis. Ateities sandoriai rudenį rodo tam tikrą gamtinių dujų kainų didėjimą, o tai gali branginti elektrą.
Orai. Preliminariais duomenimis, birželis buvo vėsiausias per pastaruosius 5-6 metus. Tai diktavo didesnę elektros paklausą. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, liepą oro temperatūra turėtų būti iki 1,5 °C aukštesnė už įprastą. Tai gali sudaryti prielaidas didėti elektros paklausai bei jos kainai.
Negana to, pastaruoju metu brangsta ir žaliosios elektros energijos kilmės sertifikatai. Visgi visa privatiems „Enefit“ klientams tiekiama elektros energija yra pagaminta iš atsinaujinančių išteklių ir turi kilmę patvirtinančias garantijas.
Gali būti karšta ir elektros rinkoje
Ilgalaikės meteorologų prognozės rodo, kad ši vasara turėtų būti karšta, o tai – prasta žinia laukiantiems žemų elektros kainų. Pasak V. Fiodorovič, didelę įtaką turės ir dėl karščių mažėjantis perdavimo tinklų pralaidumas bei planiniai energetikos infrastruktūros darbai, kurie numatyti kone visai vasarai.
„Negalima ignoruoti ir situacijos gamtinių dujų rinkoje. Neapibrėžtumas čia ir toliau išlieka, o pastarosiomis savaitėmis kainos vėl ėmė augti. Nors konkrečių to priežasčių kol kas nėra, tikėtina, įtakos galėjo turėti žinia, jog „Gazprom“ nepratęs sutarties dėl dujų tiekimo per Ukrainą ir ši nustos galioti 2024 m.
Dėl perdavimo tinklų remonto darbų mažėja valandų, kai dieną kaina yra neigiama. Įsivyravus karščiams, panašių scenarijų pasitaikys dar rečiau. Pavyzdžiui, saulėtomis ir karštomis dienomis, kai temperatūra pasiekia daugiau kaip 25 laipsnius, energijos poreikis vidutiniškai išauga 8–10 proc.“, – aiškina „Enefit“ rizikų valdymo padalinio vadovas.
V. Fiodorovič atkreipia dėmesį, kad norint apsisaugoti nuo kainų šuolių, verta pagalvoti apie kainos fiksavimą žiemos laikotarpiui. Šiuo metu biržoje vis dar išsilaikiusios patrauklios kainos, todėl laikas kainos fiksavimui itin tinkamas. Ieškantys būdų sumažinti išlaidas elektrai, visada gali apsvarstyti ir saulės elektrinės įsigijimą. Jas nepriklausomi tiekėjai neretai siūlo įsigyti išsimokėtinai.
