Siekiant, kad 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų kuo arčiau namų, nuo rugpjūčio 1 d. Lietuvoje pradeda veikti nauja, papildoma sveikatos paslaugų organizavimo forma – savivaldybėse steigiami sveikatos centrai. Bendradarbiavimo pagrindu juose į vieną tinklą savivaldybėje bus telkiamos bazinės sveikatos paslaugos. Tai leis gyventojams gauti daugiau paslaugų, jos bus teikiamos patogiau – vieno langelio principu, pasitelkus atvejo vadybą mažės našta gydytojams, bus galima racionaliau naudoti turimus resursus.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad kartu su sveikatos centrais savivaldybės įgauna įrankį konsoliduoti gydymo išteklius rajone, o pacientai gali tikėtis didžiosios dalies būtiniausių sveikatos paslaugų šalia namų.
Ilgai laiką sveikatos apsaugos sistema fragmentavosi, smulkėjo, buvo daug nesusikalbėjimo tarp gydymo įstaigų, pametant pacientų interesus. Kartu su sveikatos centrais vėl atsisukama į pacientų poreikius. Aiškesnis paciento kelias, daugiau bendradarbiavimo tarp gydymo įstaigų įvairiais klausimais, pokyčius lydinčios investicijos visą tai ateina su sveikatos centrais. Nors sveikatos centrai aktualiausi mažoms savivaldybėms, kur sunkiausiai pasiekiamos medicinos paslaugos, tačiau jų steigimas vyksta visoje Lietuvoje. Tai rodo pokyčių savalaikiškumą ir pribrendimą jiems, teigia ministras.
Pagal rugpjūčio 1 d. įsigaliosiančią tvarką, steigiamuose sveikatos centruose privalės būti teikiamas bazinis paslaugų paketas: pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros, pirminės stacionarinės sveikatos priežiūros, antrinės ambulatorinės specializuotos sveikatos priežiūros, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos.
Sprendimus, ar steigti sveikatos centrą priima savivaldybės. Jos, įvertinusios visų teritorijoje esančių gydymo įstaigų efektyvumą ir teikiamų sveikatos paslaugų skaičių, sprendžia, ar įstaigas jungti, ar pasitelkti bendradarbiavimo sutartis, kad būtų teikiamas bazinis paslaugų paketas.
Savivaldybės yra skatinamos bendradarbiauti ir su privataus sektoriaus įstaigomis, kviečiant tapti sveikatos centrų dalimi pasirašant bendradarbiavimo sutartį ir taip prisidėti siekiant geresnių bendruomenės sveikatos rodiklių.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės, šiandienos kontekste svarbu tiek stiprinti šeimos gydytojo instituciją, į komandą pasitelkiant kitus, ne medicinos specialistus, tiek didinti gydytojų konsultantų prieinamumą gyventojams. Ypač tai aktualu mažųjų savivaldybių pacientams, kurie paslaugas gauna nedideliuose šeimos gydytojo kabinetuose ar poliklinikose, o susirasti antrinio lygio paslaugas pacientas šiuo metu yra paliekamas vienas. Tokiais atvejais pacientas ne retai kreipiasi į didžiąsias gydymo įstaigas, nors reikiamų gydytojų specialistų konsultacijas gali gauti ir arčiau.
Kuo daugiau kokybiškai teikiamų paslaugų tuo daugiau ir pacientų. Resursus, kuriuos turime tiek finansinius, tiek infrastruktūros, tiek žmogiškuosius dabar panaudojame neefektyviai. To alternatyva sveikatos centras, kur struktūriškai arba funkciškai bendradarbiaujančios įstaigos padėtų viena kitai, atsirastų galimybė geriau išnaudoti vietos gydytojų resursus, jiems tarpusavyje konsultuotis ir visapusiškai pasirūpinti pacientu. Visgi laisvas gydymo įstaigos ir gydytojo pasirinkimas gyventojams ir toliau nebus ribojamas, sako D. Jankauskienė.
Susikūrus sveikatos centrui pacientai reikšmingų trikdžių nepatirs nesikeis nei šeimos gydytojas, nei jo darbo vieta. Pasirinkti norimą gydytoją ir gydymo įstaigą ir toliau išliks viena esminių paciento teisių.
- Gyventojams bus suteikiama daugiau paslaugų. Siekiama, kad bent 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gyventojai gautų savo ir (ar) besiribojančioje savivaldybėje. Tai ypač aktualu mažesnių savivaldybių gyventojams, kuriems bus lengviau prieinamos bazinės paslaugos, kurių prireikia dažniausiai.
- Vieno langelio principas. Įkūrus sveikatos centrus, sveikatos paslaugas bus galima gauti patogiau ir greičiau, mat jų organizavimas, teikimas ir koordinavimas vyks vieno langelio principu. Daug dėmesio bus skirta nuosekliam paciento gydymo ir ištyrimo keliui užtikrinti. Centre dirbs atvejo vadybininkas, kuris koordinuos pacientų patekimą reikalingoms paslaugoms gauti, patars, padės užsiregistruoti ir pan.
- Sklandesnis šeimos gydytojų darbas. Prireikus, šeimos gydytojai dėl pacientų sveikatos būklės galės iš karto pasikonsultuoti su centre dirbančiais gydytojais specialistais.
Jau veikiantis pavyzdys
Nuo šių metų kovo pradžios Švenčionių rajono gyventojai jau gali save vadinti Švenčionių rajono sveikatos centro pacientais. Iki tol veikusi Švenčionių rajono ligoninė dirbo nuostolingai, buvo svarstoma dėl valdymo ir administravimo procesų efektyvinimo bei galimybės sumažinti išlaidų sąnaudas patalpų išlaikymui. Siekiant, jog sveikatos priežiūros paslaugos Švenčionių gyventojams būtų teikiamos, priimtas sprendimas sujungti rajono ligoninę su poliklinika.
Anot naujojo sveikatos centro vadovės Editos Urbanienės, pokyčiai pradėti siekiant prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, demografinių pokyčių ir augančių pacientų lūkesčių gauti savalaikį, kokybišką ir saugų gydymą, taip pat efektyviai išnaudoti rajono asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrą bei žmogiškuosius išteklius, išgryninus reikalingiausias asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Greitu metu bus patvirtinta nauja VšĮ Švenčionių rajono sveikatos centro darbo užmokesčio tvarka. Sujungus įstaigas, buvo įvykdyta perteklinių administracijos darbuotojų atranka, tai sumažino įstaigai tenkančią finansinę naštą. Įvertinus darbuotojų darbo krūvį bei teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sumažintas Vaikų ligų ir Chirurgijos-traumatologijos-ginekologijos skyrių darbo laikas. Minėtų skyrių nedarbo metu pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su VšĮ Vilniaus miesto klinikine ligonine dėl skubiosios pagalbos, konsultacijų ar dėl hospitalizacijų tęstiniam gydymui po stebėjimo ar konsultacijų, esant II lygio stacionarinės paslaugos būtinybei, pozityvius pokyčius vardija E. Urbanienė.
Pasak vadovės, ateityje planuojama sujungti abiejų įstaigų laboratorijas ir suvienodinti įstaigos informacinę sistemą. Taip pat pasinaudojus ES investicijų lėšomis atnaujinti ir pirkti modernią medicinos įrangą (pvz. naują rentgeno diagnostinį aparatą, kolonoskopus, gastrofibroskopus ir kt.).
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija
