Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Lėtasis keliavimas

1986 metų pavasaris. Roma. Atrodo, kad miesto gyventojai pasidalijo į dvi priešiškas stovyklas. Jie diskutuoja ir ginčijasi, o italai, kaip žinia, ginčijasi karštai. Šios sumaišties priežastis – „McDonald’s“ restoranas, pirmasis, kurį norima atsidaryti amžinajame mieste. Ir ne bet kur, o šalia garsiųjų Ispanijos laiptų. Kol vieni džiaugiasi ir skuba paragauti amerikietiškų simbolių – mėsainių, kiti sako, kad šis restoranas netinka Italijai, kur maistas ruošiamas iš vietinių produktų, atspindi šalies kultūrą ir regionus, pagrįstas tradicijomis ir yra visai nepanašus į greito maisto principu štampuojamus visame pasaulyje vienodus patiekalus.

Tuo metu Carlo Petrini, vienas iš protestuotojų prieš greito maisto žygį į Italijos miestus, įkuria lėto maisto judėjimą. Šis judėjimas pavadinamas anglišku akronimu SLOW. Tai savotiškas žodžių žaismas – pirmosios angliškų žodžių tvarus (sustainable), vietinis (local), natūralus (organic), pilnavertis (whole) raidės sudėjus kartu reiškia žodį lėtas.

Nors iš pradžių šis judėjimas koncentravosi būtent į maisto pasirinkimą, bet žmonės pastebėjo, kad pasiūlyti principai tinka ir daugeliui kitų mūsų gyvenimo sričių. Todėl ėmė rastis vis daugiau įvairių lėtųjų judėjimų pradedant lėtąja mada ir baigiant lėtaisiais miestais, kol galiausiai šį žodį imta prijungti prie beveik visko. Taigi turbūt nenustebsite, jog egzistuoja ir lėtasis keliavimas.

Jeigu jūs sukatės nesibaigiančių darbų sukūryje, kenčiate vis greitėjantį gyvenimo tempą ir dažnai pasvajojate apie atostogas, per kurias tai jau tikrai pailsėsite, tačiau joms praėjus vietoj atsipalaidavimo jaučiatės dar labiau pavargę, galbūt lėtasis keliavimas yra tai, ko jums reikia. Ne visi žmonės mėgsta poilsines keliones, o pažiūrėjus į įprastos pažintinės kelionės tempą, kartais atrodo, kad tai labiau ištvermės iššūkis ar išbandymas, o ne pasimėgavimas svečia šalimi. Dažnai į kelių dienų programą būna sudėta daugybė lankytinų objektų, keletas skirtingų miestų, į visus juos reikia nuvykti, o kur dar laikas valgymui, nakvynėms ir pan. Todėl architektūros įžymybės, galerijos ar muziejai tampa labiau prabėgami, nei apžiūrimi, dažnai jaučiant stresą kaip nors nepasimesti nuo grupės. O gidų pateikiama informacija. nors yra įdomi ir vertinga, bet per trumpą laiką gavus tiek faktų, dažniausiai tik susipina galvoje ir po kelių dienų mes jau beveik nieko neprisimename.

Lėtasis keliavimas – tai keliavimo filosofija, kuri laikosi visiems lėtiesiems judėjimams bendrų vertybių – neskubėjimo, patyrimo, įsijautimo, tvarumo, tradicijų, pilnatvės. Jis siūlo į kelionę pažvelgti kaip į nuotykį, o ne kaip į paslaugą, ir teigia, kad svarbiausia yra ne aplankytų vietų skaičius, ne jų populiarumas, o jos metu įgyjamos patirtys, patiriami nuotykiai, įgyjamos žinios, pojūčiai ir parsivežami įspūdžiai. Lietuvių kalboje žodis kelionė susijęs su žodžiais kilti, keltis, kelias ir reiškia ne tik atsidūrimą tam tikroje vietoje, bet ir vidinį nusiteikimą, pasiryžimą, pasikeitimą, tobulėjimą (pagalvokite apie frazę „kelias į save“). Visa tai labai gerai perteikia lėtojo keliavimo esmę.

Keliaujant lėtai, svarbu nesusiplanuoti viso maršruto per daug detaliai. Verta tiesiog pasinerti į kelionę ir stebėti atsiveriančias galimybes. Gal tai bus pokalbis su vietiniu gyventoju, kuris papasakos ką nors įdomaus apie būtent tą vietą, ko nerasite jokiuose turistiniuose giduose. O gal netgi pakvies į svečius ir pavaišins vietiniu maistu. Galbūt nežinomas takelis nuves į gražią niekam nežinomą vietą ir iš atostogų parsivešite nuotraukų, kurių neturi niekas kitas. Lėtasis keliavimas iš kelionės tikisi atsitiktinumo, nuotykio, bendravimo, stebėjimo, įsijautimo, supratimo ir pažinimo.

Tačiau lėtasis keliavimas yra daugiau nei tik tempo sulėtinimas. Greičiausiai esate girdėję apie Barselonos ar Venecijos gyventojus einančius protestuoti prieš… per didelį turistų skaičių. Arba galbūt stebėjotės kai kurių kelionių agentūrų veiksmais per gaisrus Rodo saloje Graikijoje. Dažnai turizmo industrijai kelionių organizavimas yra tiesiog būdas uždirbti pelno, todėl jiems nelabai rūpi, kokias pasekmes ši veikla sukelia vietos gyventojams. Lėtasis keliavimo būdas kaip tik teigia, kad reikia mėgautis lankoma vieta, o ne ją „vartoti“. Turistai turi keliauti taip, kad netrukdytų vietinės bendruomenės gyvenimo ar tuo labiau jo pakeisti. Taip pat, žinoma, neturėtų niokoti ir vietos gamtos.

Lėtasis keliavimas skatina tausoti vietovę į kurią vykstate. Yra vertinamas vietinis maistas, vietinės paslaugos, vengiama pasaulinių viešbučių ar maisto tinklų. Taip pat suplanuotų agentūrų maršrutų ir populiarių „privalomų aplankyti“ vietų. Todėl lėtasis keliavimas greičiausiai bus savarankiškas ir kelionę teks organizuotis patiems. Bet tokia kelionė bus pritaikyta jūsų pomėgiams, todėl bus nepalyginamai įdomesnė ir malonesnė.

Taigi, jei skaitydami šį tekstą, atradote, kad ir jums kilo panašių minčių, kviečiame išbandyti šį keliavimo būdą ir patirti naujų nepamirštamų įspūdžių. Gerų atostogų ir malonios vasaros!