Seimas grąžino iki 2020 m. birželio galiojusią tvarką, kai, skiriant gyventojams šildymo ir vandens šildymo išlaidų kompensacijas ar socialinę pašalpą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas. Kelerius metus turtas nebuvo vertinamas siekiant sušvelninti socialines koronaviruso pandemijos pasekmes, o vėliau – apsaugoti nepasiturinčius gyventojus nuo infliacijos sukeltų neigiamų pasekmių bei energijos išteklių kainų staigaus augimo.
Koks turtas vertinamas?
Skiriant piniginę socialinę paramą, vertinama turimo turto visuma:
• nekilnojamasis turtas (statiniai, žemė),
• kilnojamasis turtas (transporto priemonės, žemės ūkio technika),
• finansinis ir kitas vertingas turtas (piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose, pasiskolintos ir negrąžintos lėšos, vertybiniai popieriai ir pan.).
Turto vertės normatyvas, o ypač nekilnojamojo turto vertė, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, skirtingose teritorijose – didmiesčiuose, miestuose, miesteliuose ir kaimuose – skiriasi. Kitaip tariant, didmiestyje jis net keletą kartų aukštesnis, nes tokio paties dydžio namas, tarkim, Vilniuje, yra kelis ar net keliolika kartų brangesnis nei, pavyzdžiui, Akmenės rajone. Pavyzdžiui, 4 asmenų šeima, gyvenanti Vilniuje (miesto centre), gali pretenduoti į piniginę socialinę paramą, jei bendra turto vertė siekia apie 277 tūkst. Eur, šeima, gyvenanti Akmenės rajone – apie 40 tūkst. Eur.
Bendrą turto vertės normatyvą, kuris palyginamas su šeimos arba vieno gyvenančio asmens faktiškai turimo turto verte, apskaičiuoja savivaldybės, remdamosi informacija apie gyventojų turimą turtą, kuri gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
Jeigu nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, savivaldybėms suteikta teisė visais atvejais vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir piniginę socialinę paramą skirti išimties tvarka.
SVARBU. Piniginė socialinė parama galės būti skiriama net ir viršijant turimo turto normatyvui – įstatyme numatyta nuostata, kad turtas 3 mėnesius nebus vertinamas, kai dėl piniginės socialinės paramos asmuo kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.
Skiriant piniginę socialinę paramą, labai svarbu ir tai, kiek žmonių sudaro namų ūkį, t. y. ar žmogus gyvena vienas, ar šeimoje yra vaikų, kiek jų ir pan., nes nuo to priklauso kompensacijai gauti skaičiuojamas būsto naudingojo ploto normatyvas asmeniui. Taip pat – kokias pajamas namų ūkis gauna kas mėnesį (atlyginimas ir kt.).
Būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 m2;
· kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PATEIKTI? Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, įsitikinti, kad kuras buvo nupirktas ir gyventojas patyrė išlaidas.
KADA IR KUR KREIPTIS DĖL KOMPENSACIJŲ SKYRIMO? Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad sunkiau besiverčiantys šalies gyventojai jau nuo rugsėjo gali teikti prašymus gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją.
Nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 2 VRP – 314 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2023 m. 3 VRP – 471 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Tai reiškia, kad kompensaciją gali gauti tiek būstą šildantys centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: malkomis, dujomis, elektra. Tais atvejais, kai būste įrengtas geoterminis šildymas, tačiau elektros energijos suvartojimo apskaita patalpoms šildyti neįrengta (neįrengti atskiri apskaitos prietaisai), apskaičiuojant kompensacijos dydį fiksuojamas bendras būste suvartotas elektros energijos kiekis.
Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt.
Gyventojai, norėdami sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį, gali pasinaudoti www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle – https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos .
