To, kas buvo prieš 10 metų, per, atrodytų, svaresnį 50 metų jubiliejų, neįmanoma lyginti. Plika akimi matyti didžiulis skirtumas.
„Šiemet į 60 metų gimnazijos iškilmes sulaukėme daugybės svečių, ypač mokytojų, kurie dirbo ilgus metus. Nemažai čia be pertraukos dirbo 40 ar dar daugiau metų; gausybė buvusių mokinių. Kai jie ateina, gauname labai daug komplimentų“, – džiaugiasi Rugsėjo 1-ąją praėjusiu šventiniu jubiliejumi gimnazijos direktorė Vida Lesauskienė.
Kitaip, matyt, ir negali būti vien plika akimi žvelgiant. Juk mokykla prieš trejetą metų baigta renovuoti, iš esmės pertvarkytos ar pertvarkomos poilsio, mokymo erdvės, beveik visiškai įvesta kabinetinė mokymo sistema, atsirado ir planuojami nauji modernūs kabinetai, kad juose mokyti ir mokytis būtų ir lengviau, ir įdomiau, taikant naujausius mokymo metodus, įvairias technines priemones. Sutvarkytas ne tik pastato fasadas, teritorija, bet daug kas pakito ir viduje, patalpose.
„Turime suremontuotus kabinetus, daugiausia naujus baldus, iš kurių apie pusė – ergonominiai, laisvai perstumdomi įvairiems poreikiams. Mokiniai per pamokas neprivalo sėdėti prikaustyti nepajudinamuose suoluose. Kaip tokias galimybes išnaudoti – mokytojo išmonės reikalas“, – sako gimnazijos vadovė.
Yra daug poilsio zonų koridoriuose. Užmiršti laikai, kai mokiniai per pertraukas turėdavo vaikščioti ratu siaurais koridoriais. Yra amfiteatrinių pakylų, kur vaikai mėgsta sutūpti kaip kokie kačiukai ar paukščiukai. Kas nori – koridoriuje gali pažaisti, pavyzdžiui, stalo futbolą. Sutvarkytos užklasinės, užkabinetinės erdvės. Jos tikrai estetiškos ir funkcionalios.
„Po renovacijos, pažymėjus 60-metį, mums atsiveria užduotis, kaip tas atsivėrusias erdves dar labiau sujaukinti, sutvarkyti, pritaikyti mokinių poilsiui, nes juk jie čia šeimininkai, turintys vienintelę neginčijamą ir nelengvą pareigą – mokytis. Nenorime tolesnių atnaujinimų forsuoti, todėl pirmiausia visa tai apgalvojame ir tariamės. Paskui teks tik tobulinti“, – dėlioja V. Lesauskienė.
Jubiliejinis akcentas gimnazijoje buvo, žinoma, pirmosios lietuviškos mokyklos Lentvaryje įkūrėjo Motiejaus Šimelionio vardu pavadintas lietuvių kalbos ir literatūros mokymo kabinetas, tačiau vyksta ir ne ką mažiau svarbių dalykų.
Kabinetai ir muziejai
Gimnazijoje ilgą laiką dirbusi geografijos mokytoja Eugenija Stankūnienė yra sukaupusi didžiulę ir unikalumu vertingą geologijos radinių kolekciją. Kurį radiniai buvo demonstruojami pirmajame Lietuvoje mokyklos geologijos muziejuje, tačiau per mokyklos pastato renovaciją jie buvo sudėti į dėžes ir primiršti. Dabar gimnazijos užduotis – atkurti muziejų. „Labai apsidžiaugiau, kad mūsų gimnazijos tarybos pirmininkas Rimantas Pušinskas ir jo žmona yra geologai. Jie pasisiūlė padėti atrinkti eksponatus ir atkurti muziejų, kurį prižiūrėti ir puoselėti ėmėsi buvusi mokyklos mokinė“, – didžiuojasi buvusios mokytojos, vadovavusios stipriam geologų būreliui, pamaina Vida Lesauskienė.
Dabar į muziejų ateina moksleiviai ir per geografijos, ir per chemijos pamokas. Tai jiems jau ne tik teorija iš vadovėlių, kartais menkai iliustruotų. Juk muziejuje yra per 800 eksponatų bei jų aprašų.
Renovacijos metu nebuvo įsteigta gamtos mokslų laboratorija. Savomis lėšomis, iš gyventojų bei savivaldybės paramos ji buvo įrengta. Pernai gimnazija užmezgė ryšius su VGTU per nuotolinio mokymo platformą „Ateities inžinerija“. Joje dalyvaujantys moksleiviai rengia projektus. Pasikonsultavę su VGTU dėstytojais, savuosius projektus pristato VGTU vykstančioje konferencijoje. Sėkmingai apsigynusieji tampa universiteto studentais.
Kitas gimnazijos pasididžiavimas – LABORATORIJA.
Joje mokoma biologijos, chemijos. Ji įrengta prieš pustrečių metų. Čia ir ugdymo procesui suteikiama turinio, ir mokiniams lengviau, įdomiau, ir jiems patinka: apsirengia chalatais, dirba kaip kokie mokslininkai, juolab kad ir studentai iš universiteto atvykę demonstravo visokių keistų įrenginių, priemonių, o svarbiausia – laboratorinių stebuklų.
„Tikimės, kad tokie kabinetai padės ir rinktis būsimą specialybę. Normalus kvapas laboratorijoje, tiesa, nelabai malonus, beveik kaip pas stomatologą atvykus, tačiau tai irgi tam tikra dvasia, aplinka, prie kurios kada nors galbūt teks įprasti. Jau pratinamasi. Tikimės, kad laboratorija sudomins moksleivius gamtos mokslais ir paskatins rinktis savo tolesnį profesinį kelią“, – prasitaria Vida Lesauskienė.
Anot jos, praėjusiais metais studentai iš universiteto čia demonstravo aukšto lygio instrumentus, kuriais atliko bandymus. Buvo matyti žiburėliai moksleivių akyse.
Dabar gimnazijoje 479 mokiniai, neskaitant 70 pirmokų, kurie čia ateina iš vaikų darželio. Šiemet jų dviem dešimtimis daugiau – bus pamaina abiturientams, kurių gretos, tiesa, šiek tiek praretėjusios.
Ir higiena, ir komfortas
Per renovaciją gimnazijoje buvo įrengta ventiliavimo ir vėdinimo sistema – tai ne tik mada. Per pastaruosius keletą metų sukaitrėjusios vasaros mokslų pabaigoje, birželį, verčia moksleivius sprukti kuo toliau nuo mokyklos dėl nepakeliamų karščių jau ne tik po pamokų, bet ir po išvarginusių valstybinių egzaminų. Dabar jau ir eiti namo ne kiekvienas nori – juk čia daugiau komforto.
Abiturientai iš Lentvario M. Šimelionio gimnazijos pasklidę po Lietuvos, užsienio aukštąsias mokyklas, kolegijas, kai kurie pasirinko tarnauti ir dirbti kariuomenėje – jei ne pasaulyje, tai bent Europoje skamba ir sklinda jei ne garbiojo kadaise turbūt ganėtinai kuklaus Motiejaus Šimelionio, tai bent jo vardo gimnazijos vardas.
Kostas MARTINKĖNAS
Autoriaus nuotr.
