Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apskaičiavo, kiek kitąmet didės įvairių rūšių pensijos. Tai aktualu daugiau nei penktadaliui mūsų šalies žmonių – 2023 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Augs ir baziniai socialinių išmokų dydžiai – bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijos, tikslinės kompensacijos, valstybės remiamų pajamų dydis, – dėl ko didės vaiko pinigai ir kitos socialinės išmokos.
„Planuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitais metais ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artėjame link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė M. Navickienė priminė, kad Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Nuo 2022 m. nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
2022 metais pensijos buvo didintos du kartus: sausį ir liepą. Bendrai paėmus, pensijų augimas 2022 m. buvo 16-17 proc., t. y. vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 413 eurų iki 483 eurų (70 eurų), o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 441 iki 513 eurų (72 eurais).
2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 proc. Vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 376 eurų iki 413 eurų, t. y. 37 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 400 iki 441 euro, t. y. 41 euru.
VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro (šiemet – 34,89 euro).
VALSTYBINĖS PENSIJOS.
Nuo 2023 m. sausio valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.
Nuo 2024 m. liepos planuojama pradėti įgyvendinti valstybinių pensijų reformą, kuria numatoma:
– ženkliai didinti (87 proc.) nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas. Tai palies beveik 48 tūkst. šių pensijų gavėjų. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, lyginant su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus (nuo 73,07 euro iki 144,71 euro);
– nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą “grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sudarys 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės „grindų“ dydis. Prognozuojama, kad siūlymas palies apie 13,5 tūkst. asmenų;
– keisti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį;
– nuo 2025 m. nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą.
Didesnės socialinės išmokos
Nuo 2024 m. pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai. Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 eurus vietoj 157 eurų.
ŠALPOS PENSIJŲ BAZĖS DYDIS. Nuo 2024 m. sausio 1 d. šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų.
Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 Eur (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 Eur (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 m. amžiaus).
Tai palies apie 60 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės neįgalius suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.
TIKSLINIŲ KOMPENSACIJŲ BAZĖ. Nuo 2024 m. pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 165 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 94 tūkst. asmenų.
VALSTYBĖS REMIAMŲ PAJAMŲ (VRP) DYDIS. Nuo kitų metų pradžios padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 9 eurais, jis pasieks 176 eurus. VRP aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.
BAZINĖ SOCIALINĖ IŠMOKA (BSI). Nuo 2024 m. bazinė socialinė išmoka sudarys 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą, pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 m. didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro.
