Jei kėlimas į darbą rytą tapo tikra kančia, kurios nepalengvina nei aromatingos kavos puodelis, o ir banko sąskaitoje akis „badantys“ skaičiai nedžiugina, galbūt pats laikas išbandyti kitą profesinės veiklos alternatyvą? Laisvai samdomas darbas apima įvairias sritis, pradedant, pavyzdžiui, papuošalų gamyba ar automobilio remontu ir baigiant mokymo paslaugų teikimu, tad tuo užsiimti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo savo gebėjimų ir poreikių. Tiesa, kaip ir bet kokia profesinės veiklos forma, taip ir laisvai samdomas darbas, dar vadinamas freelanc‘inimu pasižymi ne tik visa eile privalumų, bet ir tam tikrais niuansais, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Šiame straipsnyje aptarsime keletą svarbiausių, didžiausią dėmesį skirdami paskolos dirbant pagal IV pažymą gavimo niuansams.
Klientų paieška arba ką šiandien dirbsiu?
Jei nemažoje dalyje samdomų darbų tenka tiesiog „prastumti“ laiką nuo darbo pradžios iki pabaigos, tai, kalbant apie savarankišką veiklą, iš jos gaunamos pajamos dažniausiai yra proporcingos atliktų darbų, tai yra – suteiktų paslaugų ar parduotų prekių kiekiui. Nėra klientų, vadinasi, nėra ir pajamų. O kur rasti tuos klientus? Būtent čia ir prasideda didysis menas ir sunkumai: niekas jų ant „lėkštutės nepaduoda“: ieškoti tenka patiems.
Tad freeelanc‘inimas glaudžiai susijęs ne tik su tiesiogine atliekama veikla, bet ir marketingo žiniomis bei įgūdžiais. Reikia žinoti, kur „slepiasi“ klientai, o, tiksliau, kokiais kanalais (įvairūs socialiniai tinklai, specializuoti skelbimų portalai, vietinės žiniasklaidos priemonės, pažįstamų ratas ir kita) juos galima rasti. Taip pat – tinkamai (tai yra – patraukliai, įtaigiai, išskirtinai) pristatyti savo siūlomas prekes/paslaugas. Ir, žinoma, išlaikyti aukštą kokybės lygį: nesvarbu, apie kokią savarankiškos veiklos sritį būtų kalbama, visur verda arši konkurencija ir laimi, tai yra – klientus susirenka ir iš jų pajamas gauna tik patys geriausieji.
Pajamų nepastovumas arba nežinia, ar šį mėnesį darbas bus į pliusą?
Dirbant samdomą darbą, konkrečiai žinoma bent dėl bazinės, tai yra – nesikeičiančios atlyginimo dalies. Net jei uždarbio dydis ir ne visiškai tenkina (gerai, jei horizonte – galimybė uždirbti daugiau), tai leidžia lengviau planuoti savo mėnesinį biudžetą. Tuo tarpu, kalbant apie laisvai samdomą darbą, situacija neretai yra kitokia ir nežinomybė dėl mėnesio pajamų yra kasdienybė, su kuria, nori nenori, tenka susitaikyti. Kartais uždarbis iš tiesų džiugina, o kartais…jo tiesiog nėra.
Visų pirma svarbu gebėti tinkamai priimti tuos „nulinius“ mėnesius, įsisąmoninant, jog po jų ir vėl bus geriau. O, gavus solidesnį darbo užmokestį, nesišvaistyti pinigais į visas puses, tačiau atidėti tam tikrą sumą, reikalingą būtiniausių kito mėnesio išlaidų padengimui. O, kalbant apie sezoninius darbus, kai metų pajamos surenkamos vos per kelis mėnesius, reikia palikti pinigų ir tiems mėnesiams, per kuriuos veikla nėra vykdoma arba būna ne tokia pelninga. Žinoma, idealiu atveju, šalia sezoninės veiklos derėtų pagalvoti ir apie kitą, pajamas nešančią nepriklausomai nuo metų laiko.
Paskolos dirbant su IV veikla arba kodėl kreditoriai į freelancer‘ius žiūri griežčiau?
Paskolos poreikis, norint įsigyti didesnį ar mažesnį pirkinį, gali tapti aktualus visiems, nepriklausomai nuo to, dirbama pagal darbo sutartį ar sau. Tiesa, freelancer‘inimo faktas kredito bendrovių akyse yra papildomas raudonas signalas, kuris, nors ir neužtveria galimybės pasinaudoti šia finansine paslauga, tačiau nustato šiek tiek sudėtingesnes paskolos sąlygas. Pagrindinė to priežastis, kurią jau ir aptarėme – su savarankišku darbu neatsiejamas pajamų nepastovumas. Kredito bendrovėms, natūralu, kyla klausimas, ar tais „nuliniais“ mėnesiais, kai pajamų iš savarankiškos veiklos negaunama arba jos yra minimalios, pakaks mėnesinės įmokos padengimui. Juk finansiniai įsipareigojimai, kaip žinia, nepaisant to, kaip mums sekasi, niekur nedingsta…
Dar vienas svarbus niuansas – faktas, jog, kitaip nei dirbant pagal darbo sutartį, kai gaunamos pajamos ir kita aktuali informacija yra matoma Sodros ar kitose duomenų bazėse, savarankiškai dirbančių atveju tokios informacijos matomumas, leidžiantis spręsti apie savarankiškai dirbančio asmens pajamų tvarumą, yra ribota. Papildomus dokumentus (IV pažyma ar verslo liudijimas, pajamų-išlaidų žurnalas, metinė pajamų deklaracija, sąskaita faktūra, sutartys su užsakovais ir kita) turi pateikti pats savarankiškai dirbantis asmuo. Tai – ne tik šios toks paskolos gavimo apsunkimas ir sąlyga, nuo kurios tiesiogiai priklauso paskolos išdavimo laikas, bet ir – rizika kreditoriui susidurti su nesąžiningais, duomenis klastojančiais asmenimis.
Be minėtų dokumentų reikalavimų bei, žinoma, atitikimo atsakingo skolinimosi principams, galiojantiems ir dirbančių pagal darbo sutartį atveju, laisvai samdomi darbuotojai savarankiška veikla nepertraukiamai įprastai turi užsiimti ne trumpiau nei 6 mėnesius (dirbant pagal sutartį, reikalaujama 4 mėnesių pastovaus darbo stažo. Aptartais būdais, kurie, sutikite, nėra jau tokie neįveikiami, kreditoriai siekia įsitikinti potencialaus kliento mokumu.
Taigi, laisvė dirbti sau, kaip ir viskas šiame pasaulyje, turi savo kainą. To pavyzdys – šiame straipsnyje aptartos problemos, su kuriomis gali susidurti laisvai samdomi specialistai. Žinoma, pastarųjų gali būti ir daugiau, tad, svarstant galimybę kardinaliai keisti savo veiklos pobūdį, būtina tai įvertinti.
PR
