Klevų alėja, ISSN 2424-5429

Muilas savo rankomis Rykantų bibliotekoje

Muilą naudoja kiekvienas, bet ar visi žino, kaip jis atsirado, kaip keitėsi jo formos, sudėtis, kvapai?

Šiandien žmonės dažniau naudoja skystą muilą. Galbūt patogiau. Skistas muilas pakeičia palaipsniui kietą muilą. Kodėl taip vyksta? O gal kaip tik dabartiniai muiliukai užkariauja pasaulį?

Viską apie muilo gamybos ypatumus buvo galima sužinoti muilo gamybos edukacijos metu! Ją Rykantų bibliotekoje vedė Meno terapijos ir socializacijos instituto „Vyta“ edukatorė Rita Klevinskienė. Tai kartu buvo smagus ir atpalaiduojantis laikas kvapų, spalvų ir formų pasaulyje.

Dalyviai susipažino su šių dienų muilo gamyba ir patys išbandė šį procesą. Jis nebuvo sudėtingas, bet tikrai kūrybingas. Edukacijos metu muilo niekas nevirė, tačiau kuriant savo muilą jo gamybai buvo naudojami šie ingredientai: muilo bazė, įvairius natūralūs dažai, nerafinuotas kvapnusis aliejus. Dalyviai šildė aliejų, maišė ir pylė į pasirinktas formeles bei nekantriai laukė rezultato.

Susirinkusieji išmoko maišyti ir derinti spalvas, kūrė savo receptą, formas ir muilo ornamentus. Visa biblioteka kvepėjo įvairiais skoniais, kadangi savo muiliukus lankytojai gardino kvapniaisiais eteriniais aliejais, puošė džiovintomis gėlėmis. Namų sąlygomis gamintas muilas – pats natūraliausias produktas, nes galima patiems kontroliuoti jo sudėtį bei kvapą.

Tai buvo puikiai praleistas laikas tarp knygų, bendraminčių kompanijoje, dirbant kartu ir geriant skanią kavą su gardžiu bibliotekininkės pyragu.

Barbara Jocienė,

Trakų viešosios bibliotekos Rykantų padalinio

vyr. bibliotekininkė