begėdis laikas
kelias plonas
ir ežeras klampus toksai
ant skuosto uodas jau raudonas
neduosiu kraujo jam visai
štai takas šliaužia į upelį
matyt ištroško manimi
staiga regiu kapuos mergelę
keliaujančiąją dangumi
pasai akmens suplyšę
laikas
kapuos ieškota aukso lyg
virš medžių rūkas skausmo draikės
nors teismui kryžiaus pasilik
ir drošiu užmarštin kaip rūdys
teisybė raumenis žudys
juokaus čia akmenys ir kliūtys
kai mano nusirengs mintis
gyvybės pievoj ganės karvė
trys ožkos beržą nuskanuos
šalia į pelkę leidos gervė
tarsi lėktuvas mylimos
nubausiu miesto abuojumą
kad jie kas buvo nežinau
užplėšęs nikotino dūmą
aš mūšių kryžkelę ganiau
Jonas Počepavičius
2008 08 15
