Gruodžio 21 d. jau XXIII kartą Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro Aukštadvario skyriuje į Kūčių vakarienę susirinko Aukštadvario senjorai, Šv. Domininko namų ir Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro skyriaus bendruomenės.
Kūčių vakarienė – tai yra nuostabi tradicija, kuomet gruodį prie bendro šventinio stalo susirenka Šv. Domininko namų-pensionato bendruomenė ir partnerių atstovai: Trakų rajono savivaldybės specialistai, Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė, aktyviai bendruomenės gyvenime dalyvaujantys Aukštadvario senjorai, Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro auklėtinės, yra dalijamasi ne tik maistu, bet ir savo išgyvenimais, džiaugsmais, vargais, viltimis, nuoširdžiu žodžiu.
Prieš šventinę vakarienę Šv. Domininko namų koplyčioje Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras teol. dr. Algirdas Jurevičius ir Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčios kleb. mons. Vytautas Kazys Sudavičius aukojo šv. Mišias. Pasibaigus pamaldoms Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro Aukštadvario skyriaus vedėja Janina Stadalnykienė ir Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Socialinės gerovės ir menų katedros vadovė dr. Aistė Antanaitienė pakvietė visus į aktų salę, kur buvo palaimintas maistas ir visi laužydami kalėdaičius vieni kitiems linkėjo sveikatos ir sėkmingų ateinančių metų. Kaip tą vakarą sakė generalvikaras A. Jurevičius, kai duodi kitam atsilaužti kalėdaitį, tai reiškia, kad tu kitam duodi dalelytę savęs, o atsilauždamas jo kalėdaitį, tu priimi tą žmogų su jo savitumais, silpnybėmis. Jis palinkėjo, kad mes mokėtume priimti kitus ir jų palinkėjimus. Nuoširdžių žodžių Trakų rajono savivaldybės vardu negailėjo atvykusi Trakų r. savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Danutė Zalieckienė, įteikdama senjorams ir Šv. Domininko namų-pensionato administracijai saldžias dovanėles: „Kalėdos – tai atokvėpio, o kartu ir didžiausias tikėjimo ir vilties šaltinis. Norime Jums palinkėti sveikatos, įkvėpimo kurti ir dalytis darbais. Lai Jūsų namuose niekada nepritrūksta šilumos, meilės, džiaugsmo ir ramybės.“ Aukštadvario seniūnė J. Dzencevičienė pasveikino visus susirinkusiuosius, pabrėždama aukštadvariečių bendruomenės vienybę ir džiaugdamasi senjorų aktyviu gyvenimo būdu, priminė, kad kitąmet mūsų laukia ypatingi metai – minėsime reikšmingas sukaktis – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo karūnavimo 300-ąsias metines, Aukštadvaris 2018-aisiais yra paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. „Tai yra mūsų pasididžiavimas. Lietuvoje yra 10 miestelių, gavusių tokį titulą, o Vilniaus apskrityje esame pirmieji.“ Viešnia iš Kauno – Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Vanda Aksomaitienė įstaigos ir direktorės dr. Noros Pileičikienės vardu pasveikino visą bendruomenę ir ragino atverti širdis gerumui ir dosniai jį dovanoti kitiems.
Kūčių vakarienės metu susirinkusiuosius džiugino fleitininkės Justinos Orlovskytės, gitaristo Šarūno Šimelionio ir violončelininko Mariaus Sakavičiaus atliekama muzika.
Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centro Aukštadvario skyrių įkūrė Lietuvos katalikų Kaišiadorių vyskupijos kurija, Lietuvos katalikių moterų kultūros draugija ir Kauno tekstilininkų mokykla (dabar Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras). 1995 m. buvo nuspręsta buv. dominikonų vienuolyno pastate įsteigti tuometinį Kauno tekstilininkų mokyklos skyrių ir Šv. Domininko pensionatą. Šiuo metu ten gyvena 16 asmenų.
Pabūti bendrystėje kartu su senjorais atvykusi buvusi ilgametė pensionato-namų direktorė Julija Jūratė Kremensienė pasakojo, kad vėliau Trakų r. savivaldybė pastačiusi Čižiūnuose socialinių paslaugų centrą, manė, kad ten bus užtektinai vietų, todėl uždarė Šv. Domininko pensionatą ir visus gyventojus perkėlė ten. „Greitai paaiškėjo, kad vietų senjorams neužtenka. Sutarę su savivaldybe nusprendėme, kad Aukštadvaris yra gera vieta būtent vaikščiojantiems, judantiems senjorams – miestelyje jie gali laisvai vaikščioti, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Mums labai svarbu, kad senjorai čia gauna socialinę globą, o studentai gali atlikti socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo-padėjėjo praktiką.“
Džiugu, kad Šv. Domininko namai yra tarsi prieglobstis senjorams, kur jie gali gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ ir Irma STADALNYKAITĖ,
Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
