Lentvaris – didžiausias Trakų rajono miestas, kuris turi per 10 tūkst. gyventojų (2011 m. gyvetojų surašymų duomenys). Lentvaris žymus vienu gražiausiu valstybės saugomu objektu – grafų Tiškevičių rūmais, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto Eduardo Andrė suprojektuotu unikaliu 20 hektarų parku, Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, XIX a. statyta geležinkelio stotis. Tačiau visa tai yra didingos praeities atspindis šiandienėje miesto istorijoje ir gyvenime, kur, deja, dabar ne viskas yra gražu – nuo aukštos kriminogeninės padėties iki kultūrinio gyvenimo nustekenimo. Tačiau pasirodo, giliai pasikapsčius, po šiandieninės sitorijos puslapius, galime atrasti žmones, kuriais galime dižiuotis, sakydami: „Taip, jie yra lentvariečiai!“ Viena tokių – operos dainininkė Teresa Žylis-Gara.
Iš Europos provicijos į pasaulinio lygio sceną
Teresa Žylis-Gara gimė 1930 m. sausio 23 d. Lentvaryje. Pokario metais su šeima persikėlė į Lenkiją, kur Lodzėje baigė valstybinę aukštesniąją muzikos mokyklą. 1953 m. Teresa laimėjo jaunųjų vokalistų konkursą Varšuvoje. 1956 m. jaunoji atlikėja debiutavo Krokuvoje Stanislavo Moniuškos operoje „Halka“. 1958 m. Tolūzoje vykusiame festivalyje dainininkė užėmė antrą vietą, o 1960 m. tarptauniame muzikiniame konkurse Miunche iškovojo trečią vietą – šis pasiekimas jai atvėrė kelią dainuoti vokiškose operos scenose tokiose kaip Oberhauze, Dortmunde, Diuseldorfe. 1962 m. ji pasirašė trejų metų bendradarbiavimo sutartį su operos teatru Dortmunde. Taip pat 1965 m. Teresa debiutavo garsiame Anglijos operos festivalyje Glyndebourne Richardo Štrauso operoje „Rožės kavalierius“. Reikšmingas posūkis jos karjeroje įvyko po to, kai 1968 m. Paryžiuje Teresa Žylis-Gara atliko Donos Elvyros vaidmenį Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Don Žuanas“. Tai jai atnešė didžiulę šlovę.
Nuo to pasirodymo Teresos Žylis-Gara karjera kilo į viršų. 1968 m. talentinga operos dainininkė dalyvavo Mocarto festivalyje Zalcburge. Tais pačiais metais Londone ji debiutavo Džiuzepės Verdžio „Traviatoje“, atlidakma Violetos partiją. Taip pat ji sulaukė pakvietimų dainuoti San Francisko scenoje – dar kartą atlikti Donos Elviros partiją. 1968-ieji Teresai buvo itin sėkmingi. Tais pačiais metais ji daianvo Niujorke (iš viso Niujorke scenoje dai teko pasirodyti net 16 sezonų). Dainininkė taip pat artimai bendradarbiavo su Berlyno, Hamburgo, Miuncheno operos teatrais ir Milano „La Scala“ ir „Wiener Staatsoper“.
Teresos Žylis-Gara repertuaras yra didžiulis – operos dainininkė atliko 24 pagrindines partijas Džiuzepės Verdžio, Richardo Štrauso, Džiakomo Pučinio, Volfgano Amadėjaus Mocarto, Ernesto Chausono operose. Jos partneriais scenose buvo garsiausi operos solistai: Chosė Kareras, Placidas Domingas, Lučianas Pavaroti, Frankas Corelis ir kt. Per savo muzikinę karjerą išleido per 20 muzikinių plokštelių
Dainininkė neapsiribojo save tik opera. Dalyvaudavo įvairuose žymiuose muzikiniuose festivaliuose Europoje. Labiausiai dainininkei patinka slavų kompozitorių kūryba.
Teresa Žylis-Gara yra profesionali pedagogė – muzikos profesorė. Per savo veiklos laikotarpį ji pelnė įvairius apdovanojimus ir padėkas. 1979 m. Lenkijos kultūros ir meno minsitras įteikė I laipsnio apdovanojimą. 2003 m. Vroclavo muzikos akademijos senatas suteikė jai Garbės daktaro laipsnį.
Nuo 1980 m. Teresa Žylis-Gara gyvena Monake. Ir nors Lentvaryje ji praleido mažą savo gyvenimo dalį, didžiąją skirdama užsienio šalių operos scenoms, šis miestas visada liks viena svarbiausiu jos biografijos dalimi – ji čia gimė, čia augo, čia mokėsi, čia pradėjo skleistis jos dainavimo talentas – tai jos gimtinė, šaknys, nuo kurių nei pabėgsi, nei nepasislėpsi.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Projektą „Lentvario miesto kultūros paveldo sankirtos ir perspektyva“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.
