„Ugdymas karjerai“ – tai projektas, kurį įgyvendina Lietuvos vaikų fondas, kurio partneriais esame jį įgyvendinant. Projekto tikslas – suteikti globos namų auklėtiniams, socialinės rizikos grupei priklausantiems moksleiviams trūkstamų socialinių žinių ir darbinių įgūdžių, gebėjimų tinkamai pasirengti profesinei karjerai, mokėti „sugyventi“, dirbti kolektyve. Mūsuose nėra stiprių ryšių ir bendradarbiavimo tarp globos įstaigų, vietos bendruomenių bei verslo įstaigų, todėl pirmieji darbiniai žingsniai tokiems asmenims būna sunkūs ir nesėkmingi.
Grupė projekte dirbančių ir savanoriaujančių asmenų lapkričio 3–8 dienomis lankėsi Vokietijos Erfurto miesto socialinėse įstaigose ir domėjosi taikomomis praktikomis ir sukaupta gerąja patirtimi parengiant šios tikslinės grupės narius darbui ir profesinei karjerai.
Dalykinėje komandiruotėje mūsų rajoną atstovavome net trise: Aukštadvario žemės ūkio mokyklos socialinė pedagogė, profesijos mokytoja Nijolė Zubrickienė, Lentvario vaikų globos namų darbuotoja Vaida Juškauskaitė ir aš, VšĮ Trakų švietimo centro direktorė Nijolė Lisevičienė. Aplankėme nemažai įstaigų, bet didžiausią įspūdį paliko darbas su moksleiviais, atsidūrusiais ties iškritimo iš mokyklos riba ir ikiprofesinis mokymas.
Ne paslaptis, kad yra mokinių, kurie dėl problemų šeimoje, dėl tarpusavio santykių, galiausiai dėl nenoro ką nors veikti, praleidžia vis daugiau pamokų. Tokie mokiniai iš visų mokyklų nukreipiami į specialų centrą, kuriame su jais dirba tam parengti socialiniai darbuotojai, o darbas vyksta ir individualiai, ir nedidelėse grupelėse. Šiuo metu centrą lanko 15 jaunesnių ir 8 vyresni moksleiviai, o su jais dirba 9 etatiniai darbuotojai. Mokiniai turi 15 savaitinių pamokų ir mokosi tam tikrų dalykų, bet daugiau laiko skiriama praktinei veiklai, bendravimui, mokomi naudotis tam tikra dienos maitinimui skirta pinigų suma, nusipirkti produktų, parengti pusryčius, pietus. Ugdoma atsakomybė, savarankiškumas. Taip sprendžiamos socialinės rizikos grupės moksleivių, klasės, kurioje dėl jo kyla problemų, jų tėvų, mokyklos, o kartu ir bendruomenės problemos. Juk nuo to, ar jie mokysis ar atsidurs gatvėje, priklausys visos šalies saugumas, ateitis. Centrą finansuoja Jaunimo ir Švietimo tarnybos.
Antras įdomus dalykas – tai ikiprofesinis mokymas, (kitaip – profesinio pasirengimo mokykla) vykstantis panašioje į profesines mokyklas bazėje, kur nemotyvuotiems, nežinantiems kokią specialybę rinktis ir nenorintiems mokytis moksleiviams sudaromos sąlygos per metus laiko save išbandyti dviejose, trijose specialybėse, pasirenkant iš siūlomų 30-ties, susipažįstant su to darbo praktine puse. Yra glaudūs ryšiai su didelėmis įmonėmis, kuriose atlieka praktiką. Dirbti šioje mokykloje gali tik įgiję profesinės reabilitacijos kvalifikaciją.
Įdomu buvo susitikti su socialiniais pedagogais, dirbančiais su gatvės vaikais, išgirst jų potyrius, nuomonę, apsilankyti Carito dienos centre, vaikų globos namuose, kurių dauguma – nedideli, besirūpinantys 20–25 asmenimis. Iš mieste esančių 6 vaikų globos namų, tik vieni – valstybiniai.
Ypatingai didelį įspūdį paliko savivaldybės bei įmonių, kurios gyventojams teikia šilumą, elektrą, vandenį bei kitas paslaugas bendras siekis, kad gyventojai neįklimptų į dideles skolas, neprarastų butų, būtų mokūs. Yra įsteigti ir išlaikomi socialinių darbuotojų etatai, kurie prižiūri, kontroliuoja, kaip tokios šeimos naudoja gautas lėšas, padeda jas racionaliai paskirstyti, o esant reikalui, laiku kreipiasi į socialines įstaigas dėl papildomų išmokų. Manau, kad tokia praktika galėtų pasinaudoti ir mūsų šalies savivaldybės kartu su paslaugas teikiančiomis įstaigomis.
Detaliau susipažinę su Vokietijos socialinio darbo sistema galime teikti, kad LVF projektas „Ugdymas karjerai“ yra savalaikis ir sprendžia itin svarbias ne tik moksleiviams, bet ir visiems piliečiams svarbias problemas.
Nijolė Lisevičienė,
VšĮ Trakų švietimo centro direktorė
