Seimas 2022- uosius paskelbė Lietuvos Karaimų metais, kadangi šiais metais sukanka 625 metai, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas apgyvendino karaimus iš Krymo Trakuose. Jie gyveno šalia Trakų pilies, ir vyrai atliko sargybos pareigas.
Lentvario miesto biblioteka norėdama pažymėti šių metų datą, pakvietė į susitikimą Lietuvos Karaimų bendruomenės narę, (laisvai samdomą) aktorę Severiną Špakovską. Su viešnia susitikti atvyko didelis būrys Motiejaus Šimelionio ir H. Senkevičiaus gimnazijos moksleivių, pedagogų. Susitikimo metu susipažinome su karaimų kultūra, papročiais, kurie daugiausiai susiję su religinėmis šventėmis, bei vestuvių ir šermenų tradicijomis. Vestuvių rytą jaunoji negali pati rengtis vestuvinių aprėdų, ją turi aprengti merginos, o vaikinai rengia jaunąjį savo namuose.
Ant didelio lapo yra parašoma vedybinė sutartis, ji pasirašoma abiejų sutuoktinių ir bendruomenės narių ir ypatingai sulankstoma. Jos jaunavedžiai daugiau ir neskaito. Karaimų visos šventės siejamos su mėnulio kalendoriumi. Velykos vyksta pavasarį ir tęsiasi visą savaitę. Karaimai kiaušinių nemargina. Vasarą karaimai mini gedulo dieną kaip lapkritį Lietuvoje visų šventųjų dieną. Aišku, buvo klausimų ir apie tikrų ,, kibinų “ receptą, kuris turi būti daromas iš mielinės tešlos ir supjaustytos avienos, jautienos mėsos ir dar gali būti pyragėliai su daržovėmis. Trakuose gyvena šiuo metu keliasdešimt karaimų šeimų. Anot Severinos, karaimai labai puoselėja giminystę ir šeimos tradicijas, kalbą, tačiau jaunoji karta jau nevisai moka laisvai kalbėti karaimiškai. Viešnia papasakojo ir legendą apie 3 langus karaimų namuose: vienas langas karaliui, kitas dievui ir trečias svečiui ir sau.
Renginio metu Severina Špakovska, pristatė savo senelės Anos Špakovskos, daugiau nei dešimtmetį trukusį sunkų darbą, – parengtą pirmąjį ,,Lietuvių – karaimų kalbų žodyną“. Deja Ana jo jau nesulaukė. Po jos mirties šeima 2020 m. žodyną išleido. Prieš tai buvo rašomas projektas finansavimui gauti, ir visos šeimos narių pagalba ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos dėka žodynas išvydo dienos šviesą. Knygą sudaro apie 600 puslapių ir ji susideda iš 12484 žodžių. Jos tiražas 200 egzempliorių. Autorė daug rėmėsi anksčiau išleistais „Karaimų–rusų–lenkų kalbų žodynais“, juos vertė į lietuvių kalbą. Šio leidinio pasirodymas – labai svarbus ne tik šeimai, bet ir visai karaimų bendruomenei, išsaugant jos kalbą ir kultūrą. Auditorija susidomėjo karaimų kalba, žodžiais. Buvo viešniai užduoti klausimai, kaip galima pasisveikinti, padėkoti ir t.t.. Sužinojome, kad ačiū – tabu yra labai panašus į lietuvišką žodį.
Vėliau Severinai buvo užduota klausimų apie jos pagrindines veiklas. Ji papasakojo kaip ji pasirinko aktorės profesiją, kad jai pradžioje buvo gan sunku. Viskas nauja, bet ją palaikė jos šeima ir tai buvo labai svarbu. Ji yra laisvai samdoma aktorė, vaidina ne tik teatre, bet ir kine yra atlikus ne vieną vaidmenį ir pridūrė: „O apskritai visi vaidmenys, kuriuos atlikau teatre, kine ar televizijoje, buvo tikrai įdomūs, man buvo smagu juos kurti. Dirbau su profesionalia ir kūrybinga komanda, o ir partneriai nuostabūs.” Dar viena labai svarbi ir įdomi veikla aktorės Severinos – tai klasikinė ir šiuolaikinė klounada. Tai anot aktorės ,, labai komiškas ir daug kur pritaikomas žanras, tiek scenoje, tiek kine, priklausomai nuo ryškumo, kartais pakanka subtilių klounados elementų ir publika jau kvatoja. Šio žanro pradėjau daugiau mokytis kai ėmiau dirbti su organizacija „Raudonos nosys Gydytojai klounai“. Mes einame į pačias pažeidžiamiausias grupes vaikų ligoninėse, pas pabėgėlius“.
Susitikimas prabėgo labai greit ir smagiai. Visi daugiau sužinojome apie karaimų kalbą, papročius ir kultūrą esančią šalia mūsų. Taip pat apie puikų, jautrų, šiltą žmogų, kuris dalinasi savo meile su kitais, ypač likimo nuskriaustais. Dėkojame Severinai už padovanotą Lentvario miesto bibliotekai ,,Lietuvių – karaimų kalbų žodyną“ ir lauksime kitų susitikimų mūsų knygų šventovėje.
Rūta MINKEVIČIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vyr. bibliotekininkė
