Statybų prie Lentvario ežero pradžia
Prieš 24 metus, būdamas tuo metu įsikūrusio Lentvario miesto gyventojų komiteto pirmininko pavaduotoju, rajono spaudoje paskelbiau savo straipsnį „Svajonės apie Lentvario ateitį“. Trumpai pacituosiu, kokios problemas tuo metu rūpėjo lentvariškiams ir kaip viskas pasikeitė daugiau kaip per dvidešimt metų:
„Žaluma ir žiedai užliejo Lentvario parkus, sodus ir laukus. Nepaprasti dabar puošnūs Lentvario fabriko parkas ( Tiškevičiaus dvaro sodybos parkas, aut. pastaba), ežero apylinkės, bei šalia besišliejantys kolektyviniai sodai. Šioje miesto pusėje pajunti tą grožio dvelksmą, kuris gaubė Lentvarį grafo Tiškevičiaus viešpatavimo laikais. Atsidūręs šiame gamtos kampelyje, pradedi tikėti, kad gera ir jauku gali būti ne tik parko aplinkoje, bet ir miesto centre bei prie „Kaitros“ įmonės.
Kaip dabar atrodo šis vaizdingas garsaus dvaro apylinkių vaizdas? Jis jau pasikeitė, tačiau ne į gerąją pusę. Pirmiausia sumažėjo želdinių prie Sodininkų bendrijos „Kilimai“ teritorijos, besiribojančios su Lentvario ežeru, ir neišvaizdūs sodininkų statiniai darko aplinkos vaizdą, kuris ryškiai matomas einant Klevų alėjos gatve, tarp dviejų ežerų.
Tačiau didesnis pavojus kyla grafo Tiškevičiaus dvaro sodybos vizualinei apsaugos zonai dėl prasidėjusių statybų pietinėje Lentvario ežero pakrantėje, šalia įtekančio upelio. Šioje vietoje jau iškilo gyvenamojo namo sienos, bet tai tik pradžia, nes visa žemė šioje teritorijoje, redakcijos turimais duomenimis, privatizuota ir skirta statyboms. Kai visa ši teritorija bus užstatyta, istorinė Lentvario dvaro, ir tuo pačiu miesto, vertė sumenks. Nemielas bus ir vasaros poilsis prie Lentvario ežero, gyvenamųjų namų apsuptyje.
Privatizuotas ir miškas užu ežero, vakarinėje miesto dalyje. Nežinia su kokiais apribojimais. Gal netrukus ir ten pradės kilti kotedžai, sudarkysiantys kraštovaizdį Tiškevičiaus dvaro vizualinės apsaugos zonoje.
Žvilgsnis į praeitį
Tuo metu Lentvario miesto ir Trakų rajono vadovai buvo nutarę Lentvario parko teritorijoje gyvenančius lentvariškius iškeldinti iš parko teritorijos statinių ir aprūpinti naujais butais. Tačiau tuometis Lentvario vykdomojo komiteto pirmininkas Vytautas Talačka straipsnyje „Kaip sutvarkyti Lentvario parką“, kuris buvo publikuotas „Galvės“ laikraštyje, piktinosi tokiu sprendimu, primindamas, kad Lentvaryje yra net 28 avariniai namai, iš kurių pirmiausia reikėtų iškeldinti gyventojus, suteikus naujus butus.
Be reikalo jaudinosi V. Talačka, nes šie nutarimai liko tik popieriuje.
Gyventojus iš dvaro statinių ketino iškeldinti ir dvaro rūmus įsigijęs verslininkas Laimutis Pinkevičius, bet ir jam nepasisekė įgyvendinti grandiozinio plano, nes bankrutavo.
Rašydamas apie jaukesnio Lentvario ateitį tuo metu savo straipsnyje svajojau, kad mieste atsiras daugiau vaikų žaidimų aikštelių, vaikų darželių – lopšelių, kad bus miesto pirtis, nes tuo metu ji neveikė, kad lentvariečiai, gyvenantys traukinio vagonuose, bus aprūpinti butais, kad iš Lentvario bus iškeldinta „Kaitros“ gamykla, o iš Tiškevičiaus dvaro – kilimų fabrikas, kad bus asfaltu padengtos pagrindinės miesto gatvės, kad mieste bus pakankamas kiekis parduotuvių, o jose – užtektinai prekių ir lentvariškiams nebereikės važiuoti apsipirkti į Vilnių, o už talonus skirtus degtinei (tuo metu maistui, degtinei ir rūkalams nusipirkti buvo skiriami talonai) galėsime nusipirkti ir kitokių prekių
Svajojau, kad laidinį telefoną bus galima įsivesti ir sklypą kolektyviniam sodui gauti, nelaukiant eilėje daugelio metų.
Jaunesniam skaitytojui tikriausiai sunku patikėti, kad tokiomis sąlygomis gyvenome prieš du dešimtmečius.
Daugelis šių svajonių buvo įgyvendintos rajono valdžios pastangomis, kitos išsisprendė Lietuvai tapus nepriklausoma šalimi.
Klevų alėjos medžių likimas
Pastaraisiais metais Lentvario miestas smarkiai keičiasi, tai ryškiai matosi žvelgiant į pietinę Lentvario miesto dalį: Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio gatves. Šios gatvės pasikeitė neatpažįstamai: tiek gatvių ir šaligatvių pločiu, danga, tiek želdiniais. Toks spartus ir, galima teigti, skubotas miesto pertvarkymas kelia ir nerimą. Labiausiai neramu dėl ne kartą aprašytos Klevų alėjos gatvės. Šioje gatvėje vos ne kasdien gali pastebėti naujus pasikeitimus. Neseniai kalbintas Lentvario seniūnas Vitas Rukšėnas užsiminė, kad Klevų alėjos gatvę vertėtų platinti, todėl naujus medelius, jo nuomone, reikėtų sodinti ne prie gatvės, o už šaligatvio. Seniūnas patikino, kad Klevų alėja turėtų puošti klevai, nes toks gatvės pavadinimas. Tai buvo tik seniūno pamąstymai, tačiau po poros savaičių Klevų alėjos gatvės dalis, priešais seniūniją, jau buvo praplatinta, nukastas žemės sluoksnis, iki pusės nukirstų medžių kelmų, o vienas klevas, tvyrant lauke trisdešimties laipsnių karščiui, styrojo nuogomis šaknimis. Kai pasakiau apie tai seniūnui, jis teigė, kad ši gatvės dalis bus atstatyta užpylus juodžemio, tačiau atėjusi pažiūrėti Lentvario seniūnijos vyriausioji specialistė Vida Brazionienė bandė įtikinti žurnalistą, kad tarp medžių ir asfalto dangos žemės sluoksnio nebuvo ir kad dabar seniūnija planuoja šią gatvės dalį sutvirtinti betono blokeliais. Parodžius V. Brazionienei nuogas klevo šaknis, ji staiga pareiškė, kad klevas yra avarinis, ir jį reikia nukirsti.
Ir nukirs, nes jau įsitikinome, kaip lengvai savivaldybės ekologė pasirašo leidimus miesto medžiams kirsti.
Neramu, kad daug kartų rašėme apie Klevų alėjos želdinių apsaugą, bet nei rajono valdžia, nei Trakų rajono Aplinkos agentūros pareigūnai šia problema nesidomi, nors galiojantys želdinių tvarkymo ir priežiūros įstatymai juos įpareigoja tuo pasirūpinti, o už šių įstatymų pažeidimus – griežtai bausti.
Atidžiau apžiūrėjus dar žaliuojančius šios gatvės klevus, kyla neramios mintys, kad jie pasmerkti. Berods prieš metus susikaupęs žemės sluoksnis prie medžių buvo nukastas, o naujas neužpiltas, nors tai padaryti reikėjo. Per porą metų saulės kaitinama medžių žievė, kuri anksčiau buvo uždengta žemės sluoksniu, sueižėjo, todėl nežinia, kokia žala dabar padaryta medžiams. Seniūno nuomone, medžių žievė pakito dėl jų amžiaus, o V. Brazionienė teigė, kad taip padaryti pasiūlė pažįstamas miškininkas, atseit, turintis biologo išsilavinimą.
Taigi seniūnijai patarimus, kaip prižiūrėti miesto želdinius, duoda ne rajono ekologai, ne miesto želdinių specialistai, ne kraštovaizdžio architektai, o miškininkas.
Miesto ateities projektai
V. Rukšėnas papasakojo apie miesto tvarkymo ateities planus . Seniūno teigimu, planuojama įrengti stadioną prie Lentvario M. Šimelionio gimnazijos, nutiesti dviračių takus palei Lentvario ežerą, įrengti skverą Bažnyčios gatvėje, šalia policijos būstinės, numatyta tvarkyti miško parką šalia seniūnijos. V. Rukšėnas, paklaustas, ar vėl neprasidės beatodairiškas medžių kirtimas, tikino, kad parko tvarkymo projektas bus derinamas su Lentvario miesto bendruomene. Prie šio miško parko gyvenantys lentvariškiai norėtų, kad jis išliktų kaip Vilniaus Vingio parkas: su natūralia augmenija, su ošiančiomis šimtametėmis ir naujai pasodintomis pušimis ir kitais medžiais, kad nepavirstų motociklų ir automobilių aikštele. Vertėtų išsaugoti ir miško masyvą, nusidriekiantį iki Lentvario geležinkelio pervažos.
Seniūnas sakė, kad jau yra skirta lėšų ir Lentvario paplūdimio statybai.
Deja, nėra planų kaip saugoti ir restauruoti grafo Tiškevičiaus buvusios dvaro sodybos parką, kurį suprojektavo garsusis prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard Francois Andre.
Šio parko sutvarkymas turėtų būti pagrindinis Trakų rajono savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tikslas. Norėtųsi, kad Lentvario dvaras ir parkas atgimtų, kaip atgimė Užutrakio dvaras Gintaro Abaravičiaus vadovaujamo Trakų istorinio nacionalinio parko darbuotojų pastangų dėka.
Turėtų išlikti nepakitusi ir senove dvelkianti Klevų alėjos gatvė, kaip pagrindinis Tiškevičiaus dvaro sodybos akcentas, todėl įvairūs, nekvalifikuoti ir su paminklosaugininkais bei kraštovaizdžio specialistais neaptarti gatvės bei jos želdinių pertvarkymai neturėtų būti leidžiami.
Želdynų sistemos mieste formavimas turi būti vykdomas remiantis LR želdynų įstatymu, kuriame sakoma, kad miesto želdynų sistema, kompozicijos požiūriu, turi sudaryti vientisą struktūrą, palaikančią ekologinį stabilumą ir gerinančią žmonių gyvenamosios ir darbo aplinkos sąlygas.
Šį tikslą padeda pasiekti žaliosios jungtys, kurių dėka apjungiami miesto želdynai, parkai ir miesto miškai bei už jo ribų esantys miškai į vientisą sistemą, kuri užtikrina oro masių judėjimą. Tolygus želdynų išdėstymas mieste, nenutrūkstamas jų tarpusavio ryšys užtikrina miesto vėdinimąsi, vertikalių srovių susidarymą, užtikrina deguonies patekimą ir teigiamai veikia miesto mikroklimatą. Kai šių principų nesilaikoma, kai želdiniai iškertami, pažeidžiant tarpusavio jungtis, tokia želdynų sistema tampa bevertė. Bet susidaro įspūdis, kad tai niekam nerūpi.
Kęstutis Petkūnas,
Autoriaus nuotr.
