Miesto medžio likimas
Ruduo – želdinių sodinimo metas, juolab, kai toks vėlyvas ir šiltas ruduo, tačiau centrinėje Lentvario miesto dalyje, nepamatysi medelių sodintojų. Atvirkščiai, artėjant žiemai, Klevų alėjos gatvėje plušėjo darbininkas, kuris karpė gyvatvores ir kirto savaime užaugusius medelius. Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas paklaustas, kodėl gyvatvorės karpomos rudenį, o ne pavasarį, atsakė, kad dabar yra tokia galimybė, tai ir tvarkome želdinius.
Tuo pačiu metu buvo iškirsta ir uosialapių klevų grupė, augusi šalia Klevų alėjos gatvės, priešais kino teatro pastatą. Pasidomėjus, kodėl šie, niekam netrukdantys medeliai buvo nukirsti seniūnas V. Rukšėnas ir Lentvario seniūnijos vyriausioji specialistė Vida Brazionienė, tikino, kad jie leidimo kirsti šiuos medelius neišrašė ir nežino kas ir kodėl juos nukirto. Galima suprasti, kad Lentvario miesto želdinius galima iškirsti be leidimo ir niekas neieškos kaltininkų.
Labai keista istorija vyko prie autobuso sustojimo aikštelės Klevų alėjos gatvėje, priešais „Iki“ parduotuvę. Prieš keletą metų vėtrą nulaužė šioje vietoje augusį karklą, kuris virsdamas nulaužė šalia augusios liepos viršūnę. Liepa buvo nukirsta, netrukus medžių kelmai pasipuošė atžalomis, tačiau vasarą gyvatvorių tvarkytojai, liepos atžalas apkarpė kaip gyvatvorę. Sekančiais metais namo, kuriame įsikūrusi „Iki“ parduotuvė, gyventoja seniūnijos darbuotojų prašė nekarpyti liepos atžalų, tačiau į jos prašymą niekas nekreipė dėmesio. Šių metų pavasarį prie liepos kelmo plušėjo seniūnijos atsiųsti darbininkai. Jie šioje vietoje sukasė žemę, pasodino gėlių, o liepos kelmo atžalas kruopščiai nukarpė. Vasarą gėlės pažydo, papuošė nykią stotelę, bet liepos kelmas nepasidavė, vėl sužaliavo ir liepos atžalų žaluma pagražino gėlyną. Vis dėlto medžio pastangas žaliuoti seniūnijos pareigūnai bandė palaužti. V. Brazionienė paprašyta palikti liepos atžalas žaliuoti, pareiškė, kad tokių želdinių nereikia ir pasiūlė šioje vietoje patiems pasodinti liepaitę.
Vasarą dar keletą kartų liepos atžalos buvo nukarpytos, o vėliau netikėtai atžalos parudavo ir sunyko, matyt, joms sunaikinti buvo panaudotos cheminės priemonės.
Želdiniai jau trukdo ir bažnyčiai
Neseniai Lentvario Viešpaties Apsireiškimo šv. M. Marijai bažnyčios kunigo klebono Gintaro Petronio prašymu, prie bažnyčios augančių medžių buvo sukviesta komisija, kurios sudėtyje buvo Trakų rajono savivaldybės administracijos architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Inutė Neverovskienė, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas, Lentvario seniūnas V. Rukšėnas ir seniūnijos vyriausioji specialistė V. Brazionienė bei seniūnaitė Ona Stasiulionienė. Klebonas G. Petronis komisijos prašė nukirsti bažnyčios šventoriuje augančius 27 medžius, nes, jo nuomone, medžiai yra pavojingi, gali nulūžti ir pažeisti bažnyčios stogą. Be to klebonas tikino, kad bažnyčios stogui kenkia ir krentantys medžių lapai. Tačiau komisija nesutiko leisti kirsti sveikų medžių, augančių prie istorinės grafo Tiškevičiaus statytos bažnyčios. Komisijos nuomone, galima kirsti tik avarinius medžius ir pažadėjo pakviesti aboristus, kurie turėtų nuspręsti, kurie medžiai yra avariniai ir kelia pavojų bažnyčiai.
Keista, kad savivaldybės ekologai patvirtindami leidimus miesto medžiams kirsti nesinaudoja atlikta miesto medžių inventorizacija, kur nurodyti visi ne privačioje žemėje augantys medžiai ir jų kokybė.
Kai kurie lentvariečiai, sužinoję apie ketinimus iškirsti prie bažnyčios augančius medžius, stebisi nesibaigiančiu miesto želdinių naikinimu. Buvo sunaikinti skvero priešais bažnyčią želdiniai, nors niekam jie netrukdė. Kai kurie gyventojai piktinosi, kad šiame skvere rinkdavosi vakarais jaunuoliai ir triukšmaudavo. Skverą sunaikinus, neliko ramaus kampelio jaunimui vakaroti, tad dabar kai kurie jaunuoliai perlipa bažnyčios tvorą ir šeimininkauja bažnyčios šventoriuje.
Prie bažnyčios gyvenanti lentvariškė maldauja iškirsti bažnyčios šventoriuje augančius medžius, nes ją vargina nuo medžių krentantys lapai. Moteris tik kalba apie problemas dėl šalia augančių medžių ir nei žodžio apie želdinių naudą, nors jie padeda saugoti miestiečių sveikatą.
Kirsti medžius lengviau, nei sodinti
Lentvario seniūnas V. Rukšėnas paklaustas, ar šiais metais Klevų alėjos gatvėje bus sodinami nauji medžiai, sakė, kad jeigu bus sodinami, tai tik pagal patvirtintą projektą ir pridūrė, kad medžius reikėtų sodinti atokiau nuo gatvės. V. Rukšėnas patikino, medžiai ir kertami bus tik pagal parengtą projektą.
V. Rukšėnas noriai diskutavo ir apie želdinius prie išvalyto ežerėlio, kur anksčiau plytėjo pelkė. Seniūno nuomone, prie išvalyto ežerėlio reikėtų pasodinti ąžuolų ir kitų rūšių medžių. Užsiminė ir apie sausuolių bei vėjovartų pašalinimą nevalytoje ežero dalyje.
Seniūnas paklaustas, kodėl Bažnyčios gatvėje darbininkai vietas, kur sodinami dekoratyviniai augalai, dangsto plastmasine danga, kuri, kai kuriems lentvariečiams kelią juoką, sakė, kad taip sodinti augalus buvo numatyta šios gatvės rekonstrukcijos projekte.
Trakų rajono savivaldybės statybos ir ūkio plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Ramanauskas, Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio gatvių projekto koordinatorius, sakė, kad dekoratyviniai augalai sodinami, panaudojant specialią agroplėvelę, kuri padeda apsaugoti pasodintus augalus nuo piktžolių. Pasak P. Ramanausko, vėliau ši plėvele bus užpilta dirvožemiu ir nebus matoma.
P. Ramanauskas paklaustas, kodėl šermukšniai Bažnyčios gatvėje buvo sodinami ne rudenį ir ne pavasarį, kaip įprasta, o vidurvasaryje, teigė, kad šie medeliai gali būti sodinami ir vasarą, prie kiekvieno medelio yra sumontuota laistymo sistema, o tie medeliai, kurie neatlaikė šios vasaros kaitros ir nudžiūvo, bus persodinti rangovo lėšomis.
Medžių sodinimo talkos
Lentvario mieste medžiai kertami ir kertami, o jų vis dar yra. Koks geradaris pasistengė, kad Lentvaris būtų žalias miestas? Vyresnio amžiaus lentvariečiai prisimena, kad anksčiau buvo labai madingos medelių sodinimo talkos. Medelių sodinukų parūpindavo darbovietės arba atsiveždavo patys gyventojai. Medžiui pasodinti mieste nereikėjo projektų, patys gyventojai susitardavo, kur turi žaliuoti jų pasodinti medžiai. Medelius sodindavo ir prižiūrėdavo ir valstybinės įstaigos.
Maždaug prieš porą dešimčių metų šių eilučių autoriui teko su moksleiviais sodinti klevus Klevų alėjos gatvėje. Medelių nepirkome, prisikasėme nuošaliose vietose. Dabar medelių sodinimo firmos už tiekos medelių įsigijimą ir sodinimą pareikalautų pasakiškų pinigų, o tuo metu buvo nieko nekainuojanti talka. Apsodinome gatvę klevais nuo seniūnijos iki geležinkelio pervažos. Medelius sodinome riešo storio, kad chuliganai nenulaužtų, tačiau juos niokojo ir niokojo, kol nei vieno nebeliko.
Pamirštas Lentvario parkas
Smagu rudenį pasivaikščioti po buvusios Lentvario dvaro sodybos parką, kurį mums sukūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Francois Eduard Andre. Malonu pabūti šimtamečių medžių apsuptyje, paklausyti vėjo ošimo, nukritusių medžių lapų šnaresio. Tačiau liūdna matyti sergančius, nykstančius parko galiūnus. Jų parke skaičius kasmet mažėja, pasodintų jaunų medelių nėra. Mat parke medžių sodinimui reikia kruopščiai ir kvalifikuotai parengto projekto, suderinto su aplinkosaugininkais, kultūros paveldo saugotojais ir kitais specialistais. Tačiau visi žino, kad reikia tokio projekto, bet niekas jo nerengia ir tikriausiai greitu laiku nerengs.
Daug dėmesio buvo skirta niokojamiems šio dvaro rūmams, bet liko pamirštas unikalus parkas. Įdomu, kas turėtų parodyti iniciatyvą, tik neduok Dieve, kad nepradėtų parke šeimininkauti introdukuotų šermukšnių sodintojai.
Kęstutis PETKŪNAS,
Autoriaus nuotr.
