Senoji Lietuvos sostinė Kernavė Mindaugo karūnavimo dieną jau septynioliktą kartą mini tarptautiniu eksperimentinės archeologijos festivaliu “Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje”. Šiais metais reginys vyks liepos 8-10 dienomis.

Septynioliktasis festivalis svečius pakvies į naują erdvę – pagal mokslinių tyrimų duomenis rekonstruotas XIII – XIV a. Kernavės amatininkų sodybas. Šalia Pilies kalno piliakalnio atgis viduramžių miestiečių namai, dirbtuvės, ūkiniai pastatai, kiemai, kuriuose dirbs amatininkai, bus galima pajusti dūminės pirties ir beržinės vantos kvapą, išgirsti kalvio priekalo dūžius ir tvarte kriuksinčių paršelių bei bliaunančių avelių balsus – ankstyvojo miesto kultūros palikimą… Tiek ši rekonstrukcija, tiek festivalyje pristatoma eksperimentinė archeologija bei edukacinė veikla būtų neįmanoma be mokslinių archeologijos tyrimų, todėl svečiai kviečiami susipažinti su Pajautos slėnyje vykstančiais archeologijos tyrimais, pabendrauti su Kernavės archeologais doc. dr. G. Vėliumi, dr. R. Vengaliu, D. Baltramiejūnaite. Ilgametis senosios Kernavės tyrinėtojas archeologas doc. dr. A. Luchtanas papasakos apie viduramžių Kernavės miesto istoriją, kasdienį miestiečių gyvenimą, pristatys to laikotarpio moters kostiumą.

Festivalio svečius jau septynioliktą kartą pasitiks jo pirmtakai – Lietuvos eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ archeologijos paveldo rekonstruotojai, archajiškų amatų žinovai.

Festivalio renginiai sąlyginai apima dvi – priešistorės ir viduramžių – temas, taip suskirstyta ir reginio teritorija. Greta rekonstruotų viduramžių Kernavės amatininkų sodybų įsikurs Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Vengrijos eksperimentinės archeologijos meistrai. Jie rodys ir pasakos, kaip buvo gaminami archajiški įrankiai, lipdomi ir žiedžiami puodai, siuvami rūbai, gaminami papuošalai ir įrengiami būstai. Festivalio programa papildyta iki šiol nematytų amatų pristatymu, tai – deguto gamyba, siūlų dažymas, knygų iliuminavimas, senųjų veislių gyvulių pristatymas pristatymas, audinių dekoravimas, skitų kultūros artefaktų pristatymas ir kt. Viduramžių miesto aikštė vilios įprastiniu šurmuliu. Čia sutiksime klajojančius muzikantus, iš svetur atvykusius pirklius, valkatas, klajūnus ir juokdarius. Aikštėje vyks viduramžių teismai, darbuosis budeliai, vyks atrakcionai. Liepos 9 d. festivalį aplankys kojūkininkai ir viduramžių juokdarys.

Vienas įdomiausių festivalio akcentų bus seniausiojo proistorės periodo – akmens amžiaus – gyvensenos rekonstravimas. Lankytojus pasitiks paslapčių kupini tolimosios epochos medžiotojai, gaminantys titnaginius, akmeninius ir kaulinius įrankius, archajišku būdu išgaunantys ugnį. Neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenvietėje susipažinsime su Pamarių ir Narvos, Prūsų archeologinių kultūrų keramika. Matysime kaip įrengiamas neolitinis būstas – pinamos ir molio skiediniu tinkuojamos pertvaros, taisomi gultai. Čia pat židinyje bus gaminamas maistas, audžiami bei pinami drabužiai ir indai, lipdomi, dekoruojami ir išdegami moliniai puodai, apdirbamas titnagas ir liejama bronza. Susitikimas su neolito gyventojais mažiesiems renginio lankytojams irgi nebus nuobodus – jie patys lipdys puodelius, mokysis virvės vijimo ir net dalyvaus virvės traukimo varžybose.

Gyvosios archeologijos dienos neįsivaizduojamos be ginklų žvangesio ir archajiškos muzikos garsų. Riterių kovose savo narsą demonstruos lietuvių, latvių, lenkų ir baltarusių karybos klubai. Pamatysime Piastų dinastijos („Jantar“, Lenkija) bei vikingų epochos karių („True Varing“, Baltarusija) ir pirmą kartą dalyvaujančio klubo „Kroma Kolna Bruoleste“ (Latvija) stovyklavietes, kuriose bus galima susipažinti ne tik su karyba, bet ir su karius lydinčių amatininkų darbais. Viduramžių Lietuvos karybą demonstruos karybos klubas „Varingis“. Taigi bus demonstruojamas ne tik karių meistriškumas, bet ir įrengtos karių stovyklavietės bei amatai: kalvystė, ginklų dekoravimas, odos dirbiniai.

Festivalio atidarymo proga lankytojus pasveikins Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“. Pirmą kartą archajiškos muzikos ir šokio programą pristatys ansamblis „Javaryna“ (Baltarusija), koncertuos atlikėjai iš Vengrijos – ansamblis „Kajan“. Festivalyje taip pat muzikuos grupė „Marga muzika“, atliekanti įvairių tautų folklorinę muziką, neofolkloro grupės „Sedula“ ir „ESSA“ (Baltarusija), senosios muzikos ansambliai „VISI“, „Trys keturiuose“. Archajiškos muzikos ansambliai koncertuos Pilies kalno piliakalnyje, čia taip pat bus galima užkąsti, dalyvauti žaidimuose ir konkursuose, pašaudyti iš lanko, pajodinėti žirgu, o stabtelėjus – pažvelgti į įspūdingą Pajautos slėnį ir prisiminti, kad festivalis vyksta UNESCO Pasaulio paveldo objekte, autentiškame žmogaus ir gamtos sukurtame kraštovaizdyje, išsaugojusiame 11 tūkstančių metų šiame regione egzistavusių kultūrų pėdsakus.

“Profesionalūs archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje vykdomi nuo 1979 m. Per tą laiką ištirta beveik 2 proc. rezervato teritorijos ir aptikta 16 įvairių epochų archeologijos paminklų, atskleidžiančių Kernavės archeologinės vietovės – UNESCO Pasaulio paveldo objekto – išskirtinę visuotinę vertę, o mokslinė rekonstrukcija, eksperimentinė archeologija ir edukacinė veikla leidžia geriau suvokti kultūros paveldo klodus, nes mokslinė informacija tampa patrauklesnė visuomenei“ – apibendrina Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos ryšių su visuomene ir švietėjiškų programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.

Bilieto kaina – 3 eurai, vietos gyventojai, vaikai iki 16 metų renginį galės lankyti nemokamai.

Svarbi informacija. Į Kernavę atvykti patogu autostradoje Vilnius – Kaunas pasukant ties Vieviu, autostradoje Vilnius – Ukmergė pasukant ties Avižieniais, Bartkuškiu arba Širvintomis. Festivalio metu mažiausias transporto srautas yra kelyje per Bartkuškį.

Kontaktai ir informacija:

RENGINIO ORGANIZATORIUS: Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija; Kerniaus 4a, LT-19172 Kernavė, Širvintų raj.,

tel. (+370 382) 47438, 47371, faksas (+370 382) 47391,

paštas: komunikacija@kernave.org

daugiau informacijos: www.kernave.org

PROJEKTO VADOVAS: Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas (mob. tel.: +370 610 37563), el. paštas jonas.vitkunas@kernave.org

Papildoma informacija apie Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą:

Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas – tai archeologinė vietovė, kurią sudaro unikalios archeologijos ir istorijos paveldo vertybės. Rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir pristatyti, organizuoti mokslinius tyrimus.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato teritoriją sudaro 194,4 ha, aplink rezervatą suformuota buferinė apsaugos zona (2456,2 ha). Kultūrinio rezervato teritorijoje šiuo metu yra 19 archeologijos ir istorijos paveldo objektų, įtrauktų į Kultūros vertybių registrą:

penki piliakalniai;
Kernavės senojo miesto vieta (XIII-XIV a.);
Kernavės senosios bažnyčios vieta;
Kernavės senovės gyvenvietė;
XIII-XIV a. Kernavės kapinynas;
kiti objektai.

Per 37 sistemingų mokslinių tyrinėjimų metų atrasta, nustatytos ribos ir dalinai ištirta 16 įvairių laikotarpių archeologijos objektų. Šiandien ištirta tik apie 2% kultūrinio rezervato teritorijos, tačiau to visiškai pakanka, kad apie Kernavę galėtume kalbėti kaip apie unikalų objektą ne tik Lietuvos ar Rytų Europos, bet ir pasauliniame kontekste.

Kernavės archeologinė vietovė, pripažįstant jos išskirtinę visuotinę vertę, 2004 m. liepos mėn. buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, remiantis dviem (iii ir iv) kriterijais:

– vietovė, liudijanti unikalią ar išskirtinę išnykusią ir/ar gyvą kultūrinę tradiciją ir civilizaciją. Kernavės vietovės archeologiniai paminklai reprezentuoja visas šiame regione egzistavusias archeologines kultūras nuo epipaleolito iki viduramžių. Ypač svarbus viduramžių (XIII-XIV a.) paveldas – miestas, kapinynas, penki piliakalniai. Tai yra unikalus paskutinės Europoje pagoniškos valstybės miestietiškos civilizacijos pavyzdys. Viduramžių Kernavė buvo vienas svarbiausių to meto Lietuvos valstybės politinių bei ekonominių centrų, kuriame matome senąją pagoniškos Lietuvos kultūrą, tačiau jau gana ženkliai veikiamą krikščioniškosios Europos tradicijų.

– vietovė, atstovaujanti išskirtinį teritorinį technologinį kompleksą arba kraštovaizdžio tipą, kuris iliustruoja svarbų(-ius) žmonijos istorijos etapą. Istoriškai susiklostęs Kernavės kultūrinis kraštovaizdis atspindi visus vietovės apgyvendinimo etapus, fortifikacinių įrengimų raidą (piliakalnių gynybinė sistema), o viduramžių archeologiniai radiniai liudija vieną esminių Europos istorijos raidos etapų – pagoniškosios bendruomenės virsmą krikščioniška.

2012 m. įrengta moderni Kernavės archeologinės vietovės muziejinė ekspozicija. Muziejuje vykdoma edukacinė programa „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“.

2016 m. sukurta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi: atlikta XIII-XIV a. Kernavės miesto amatininkų sodybų rekonstrukcija, įrengtos Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno (I tūkst. pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo kelio (IV a.) rekonstrukcinės ekspozicijos.