Spalio 27 d. Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje atidaryta Lenos Chvičijos tapybos darbų paroda. Susirinkusius lietuvių bendruomenės narius pasveikino Lietuvos nuolatinė atstovė Europos Sąjungoje ambasadorė Jovita Neliupšienė. Dailininkė Lena Chvičija pristatė savo darbų parodą, kūrybinius ieškojimus, atskleidė kūrybos proceso niuansus.
Lena Chvičija – vokiečių, gruzinų, totorių ir žydų kilmės dailininkė, gyvenanti ir kurianti Lietuvoje. Dailininkė personalines parodas ir plenerus organizuoja visoje Europoje, Rytų partnerystės šalyse (Moldovoje, Armėnijoje), Rusijoje, Juodkalnijoje, o ši paroda atkeliavo iš Olandijos.
Parodos anotacijoje Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dailėtyrininkas Algimantas Patašius pažymi, kad tarp savo kartos dailininkų, pradėjusių reikštis meniniame gyvenime jau naujajame šimtmetyje, Lena Chvičija atsiskleidė kaip kūrybinga ir neabejotinai talentinga tapytoja, savaip interpretuojanti lietuvių koloristinės tapybos tradiciją ir abstrakčiosios tapybos estetiką. Sunku būtų prikišti jai sekimą kuriuo nors savo mokytoju ar įsižiūrėtu autoritetu. Ji radusi savo temperamentui ir vidinei vizijai adekvačią plastinę išraišką. Tai emocinga menininkė, tačiau jos darbai konstruktyvūs, gerai subalansuotos kompozicinės sandaros, kuri disciplinuoja, suvaldo jos rankos judesį, platų potėpį.
Lenos Chvičijos tapybai būdinga tai, kad jos paveikslai, šiaip jau ramios išviršinės faktūros, vizualiai matomi lyg turintys gelmę, trečią matmenį, nors paveiksle nebūtų realaus, daiktinio pasaulio užuominų. Svarbu, kad jos net grynai abstrakčiuose darbuose daugiau ar mažiau juntamas prasminis klodas, tai yra lyg ir autorės išgyventų įspūdžių, nuotaikų pasąmoniniai atspindžiai.
Apie Leną Chvičiją galima pasakyti, kad ji turi jautrią erdvės klausą, ji girdi prislopintą šviesos skambesį savo paveikslų iliuzinėje erdvėje, o ją išgauti padeda ir spalvinė klausa. Atrodo, jai sekasi pasiekti, kad atidaus žiūrovo žvilgsnis nenuslystų paveikslo paviršiumi, o įsižiūrėtų, gal veikiau – įsiklausytų giliau. Paveiksluose dažnai vyrauja šalti mėlyni tonai, įvairių šviesos-tamsos gradacijų persiliejančios, persidengiančios ar kontrastuojančios tapybinės plotmės, o būtent ta šaltoji spektro dalis vizualiai kuria erdvės, gilumos įspūdį, o emociškai – paslapties, nostalgijos, melancholijos dvelksmą.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informacija
Šaltinis – http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/briuselyje-atidaryta-lenos-chvicijos-tapybos-darbu-paroda