Žemė – žmonių planeta, kaip rašė nuostabus autorius Antoine‘as de Saint- Exupery. Kiekvienas užaugame, savo gyvenimais džiaugiamės ir liūdime dalindamiesi šią vieną planetą su septyniais milijardais tokių, kaip mes. Bet ar kartais neprimirštame kitokių, tačiau ne mažiau svarbių Žemės gyventojų – žvėrių, paukščių, vabzdžių, žuvų ir kitų gyvūnų?
Juos iš arčiau pažinti Lentvario Motiejaus Šimelionio, „Versmės“ ir Henriko Senkevičiaus gimnazijų moksleiviai bei Lentvario globos namų auklėtiniai, lydimi pedagogių L. Sabolevskienės, A. Abraitienės, J. Rainskajos, R. Sasnauskienės ir Lentvario kultūros rūmų darbuotojų, vyko į Vilniaus universiteto Zoologijos muziejų.
VU Zoologijos muziejus – seniausias Lietuvoje mokslinis zoologijos muziejus, kurio ištakos siekia net Žygimanto Augusto laikus. O štai į erdvias ir modernias Saulėtekyje esančio Jungtinio gyvybės mokslų centro patalpas ši įstaiga atsikraustė tik kiek daugiau nei prieš metus – čia lentvariečius ir sutiko malonios muziejaus darbuotojos.
Didžiąją dalį muziejaus kolekcijos sudaro iškamšos, gyvūnų kaulai (tarp jų – ir žmogaus skeletas) bei ragai. Kai kurie jų – labai seni eksponatai, surinkti mokslininkų prieš šimtmetį ar du. Gidė Viktorija paminėjo, kad dabar moderniuose muziejuose iškamšas keičia tikroviški muliažai – dirbtinės gyvūnų kopijos; tikimasi, kad ši praktika populiarės ir Lietuvoje.
Žemės dienai skirtą programą, kurią paruošė biomedicinos mokslų daktarė Grita Skujienė, muziejuje pradėjome apžiūrėdami vienus mažiausių planetos gyventojų – vabzdžius ir moliuskus, vėliau –- žinduolius, paukščius, roplius, žuvis, matėme ir kelias šiurpą keliančias gamtos išdaigas – mutacijų ar parazitų paliestus gyvūnų kūnus. Grožėdamiesi ir stebėdamiesi gamtos tvariniais, moksleiviai iš ekskursijos vadovių sužinojo ir apie įvairias gyvajam pasauliui kylančias grėsmes, kurių daugelis, deja, atsiranda dėl žmonių kaltės: intensyvios žvejybos, gyvulininkystės ir medžioklės, taršos, miškų kirtimo. Po muziejaus ekspozicijos stiklu galima pamatyti ir ne vieną rūšį, kuri yra baigianti išnykti ar nebesutinkama bent mūsų šalyje.
Ekskursijos vadovės išsamiai atsakė į ne vieną vaikams kilusį klausimą apie gyvūnus, taip pat ir pačius skatino pasukti galvas ir prisiminti biologijos žinias. Kiekvienam moksleiviui tikrai buvo verta pamatyti, kokia įvairove pasižymi gyvoji gamta, kad galėtų bent pabandyti ją suvokti – štai Lietuvoje gyvena daugiau nei šimtas paukščių rūšių, dar daugiau – pro čia migruoja, o dažnas juk tepažįstame keletą iš jų.
Viešnagė Vilniaus uiversitete neapsiribojo vien muziejaus lankymu. Moksleiviams apie aplinkosaugos problemas paskaitoje „Vilkas avies kailyje“ papasakojo daug išmanantys Studentų gamtininkų mokslinės draugijos nariai. Visi žinome, kad aplinkai kenkia naftos produktų naudojimas, netinkamas atliekų tvarkymas, tačiau ne kiekvienas esame susidūrę su faktais apie tokių iš pažiūros nekaltų produktų, kaip cukranendrės ar palmių aliejus, gamybos kaina – ne pinigais, bet negrįžtama žala gamtai.
Sužinojome ir tai, kad, pavyzdžiui, vienai porai džinsų reikalingai medvilnei išauginti ir apdoroti sunaudojama net 10 000 litrų vandens – tokį didelį skaičių, studentams paklausus, mokiniai atspėjo ne iš pirmo sykio – tai tikrai sunkiai suvokiami kiekiai. Keletas vyresniųjų gimnazisčių studentams prisipažino, kad ir pačios norėtų tapti gamtos mokslų specialistėmis, tad joms ši išvyka buvo ypač pravarti.
Lentvario kultūros rūmai dėkoja visų trijų Lentvario gimnazijų moksleiviams ir globos namų auklėtiniams už smalsumą; išvyka organizuota drauge su Lentvario seniūnija, rėmėjas – Trakų rajono savivaldybė. Visiems, besidomintiems gamta, linkime apsilankyti VU Jungtiniame gyvybės mokslų centre. Prisiminkime, kokia trapi ir nuostabi yra ši planeta, kurioje gyvename, priimkime ją tausojančius sprendimus savo namuose ir būdami gamtoje – kiekviena diena turėtų būti Žemės diena.
Lentvario kultūros rūmų informacija
Akimirkos iš lentvariečių išvykos, skirtos Žemės dienai. Lentvario kultūros rūmų nuotr.
